Startuoja socialinė kampanija „Matomos“: siekia informuoti visuomenę apie problemas, kurias pastebėti itin sunku
Taip Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nori atkreipti dėmesį į dažnai nematomas moteris su negalia, kurios patiria smurtą artimoje aplinkoje. Naujausia situacijos apžvalga Lietuvos savivaldybėse rodo, kad pagalba smurto aukos su negalia vis dar sunkiai prieinama.
Smurtas ir gėlės dažnai eina kartu
Puokštė ir beveik nematoma moteris vežimėlyje reklamoje atsirado neatsitiktinai. „Nuo seno mums pažįstamos istorijos apie pasikartojančius smurtautojų atsiprašymus su gėlių puokštėmis ir smurtą pateisinančius posakius „muša, nes myli“.
Statistika rodo, kad prieš moteris artimoje aplinkoje dažniausiai smurtauja būtent intymus partneris. Smurto temos vengimas visuomenėje ir tam tikras jos užglaistymas nukentėjusiąsias paverčia nematomomis.
Jei moteris yra su negalia – jos rizika patirti smurtą dar labiau išauga.
Deja, bet būtent joms ištrūkti iš smurtinių santykių gali būti labai sudėtinga. Pagalba moterims su negalia yra vis dar sunkiai prieinamos“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė.
Kampanijos metu norima kreiptis į tuos žmones, kurie tokį smurtą pastebi – padėti jį atpažinti, paskatinti nelikti abejingiems, nukreipti aukas ieškoti pagalbos ir padėti tą pagalbą gauti.
Gauti pagalbą turint negalią – sudėtinga
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko tyrimą – siekė išsiaiškinti, kaip Lietuvos savivaldybės yra pasiruošusios teikti pagalbos paslaugas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusioms moterims su negalia.
„Įdomu tai, kad daugiau nei pusė savivaldybių teigia, jog jų paslaugos yra prieinamos žmonėms nepriklausomai nuo patiriamos negalios. Pavyzdžiui – laikinąjį apgyvendinimą teikiančios įstaigos, krizių centrai.
Tačiau kai apklausėme pačias įstaigas, paaiškėjo, kad iš visoje Lietuvoje veikiančių, pritaikyta visoms negalioms vos daugiau nei 10.
Tai rodo, kad egzistuoja didelis atotrūkis tarp savivaldybių turimų žinių apie situaciją jų regione ir realybės.
Gali būti, kad jei paslaugas iš tiesų ištestuotume su žmonėmis su skirtingomis negaliomis, prieinamų įstaigų skaičiai būtų dar kuklesni“, – teigia tyrimo autorė Mintautė Jurkutė.
Nuo 2023 m. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nauja redakcija, kuri visas savivaldybes įpareigojo įsteigti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijas.
Visgi tyrimas parodė, kad negalios bendruomenių atstovai šiose komisijose yra tik 28 savivaldybėse Iš 60.
Anot M. Jurkutės, tai reiškia, kad negalios aspektas vis dar nematomas kaip svarbus, sprendžiant smurto artimoje aplinkoje klausimus.
Ko reikia, kad situacija keistųsi?
Kaip teigia M. Jurkutė, vien įstatymų pakeitimai nepadaro pagalbos įstaigų prieinamų – reikalingas finansavimas infrastruktūros tvarkymui, darbuotojų kompetencijų kėlimui, kokybiškas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Tačiau svarbiausiu pirmu žingsniu ekspertė įvardija statistikos rinkimą ir savo pačių situacijos įsivertinimą:
„Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje beveik visiškai nėra renkami duomenys apie žmones su negalia ir jų rizikas patirti smurtą. Savivaldybės, kurių pareiga yra matyti šiuos žmones ir jiems padėti, jų nemato.
Apie tai, kad negalios ir lyties sankirta išaugina smurto riziką, žinome tik remdamiesi kitų šalių duomenimis – nacionalinės statistikos šia tema nėra.
Buvo atvejų, kai savivaldybė teigia, jog pagalbos paslaugas smurtą patiriantiems žmonėms jų mieste teikia konkreti įstaiga, nors realybėje ta įstaiga jau 5 metus uždaryta pačios savivaldybės sprendimu.
Tai rodo, kad labai svarbu susirinkti savo savivaldybės duomenis, atlikti teikiamų paslaugų kokybės auditą ir aiškiai žinoti situaciją“.
Daugiau informacijos apie pagalbą patyrus smurtą artimoje aplinkoje galima rasti interneto svetainėje „Matomos.lt“.
Rašyti komentarą