Metas istoriniams laivams Klaipėdoje niekaip neateina

„Gal Klaipėdoje, nors nebūtinai tik joje, yra bent viena įmonė, organizacija ar žmogus, kuris galėtų priglausti šiuos du laivus? Girdėti kalbų apie elingo likimą. Galbūt toje istorinėje vietoje, kur kai kurie laivai kadaise buvo pastatyti, vertėtų galvoti ne vien apie komerciją, bet ir apie laivų eksponavimą. Mes neprašome pinigų - tik vietos. Priglauskite juos. Jei norėsite, imkite pinigus už jų rodymą, edukacijas ar dar ką nors. Svarbiausia, kad jie turėtų savo vietą Klaipėdoje ir nebūtų palikti tyliai numirti“, - sako minėto centro vadovas Bartas Markevičius.

Jachta „Tūro“, kuria plaukiojo lenkų skautės, pastatyta 1922 metais Suomijoje. Atitekusi lenkams ji buvo pavadinta „Gražyna“, o sovietmečiu pervadinta į „Krasnaja zvezda“ („Raudonoji žvaigždė“). Be šimtametės jachtos „Tūro“, esančios piliavietėje, uostamiestyje dar yra 1924 metais Pauliaus Lindenau laivų statykloje pastatytas metalinis laivas vilkikas „Harald“, laikomas UAB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje.

Pasak centro vadovo, buvo aptartas vienas visai tinkamas variantas - bent jau laivą „Harald“ būtų galima perkelti į vietą šalia piliavietės, į prie fontano esantį trikampį. Buvo pateikta ir vizualizacija, tačiau, B. Markevičiaus manymu, bijoma teikti miesto tarybai tokius pasiūlymus, nes gali pasirodyti, kad ginami kažkieno interesai.

Anot centro vadovo, tikimybė, kad šie laivai vis dėlto liks Klaipėdoje, vis dar yra didelė, tačiau lygiai taip pat yra tikimybė, kad jie tiesiog sunyks natūraliai.

Kiti 8 minėto centro laivai nuo 2020 metų sandėliuojami Švėkšnoje. Visi jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Jiems taikomi specifiniai paveldosauginiai reikalavimai - jie turi būti prieinami visuomenei.

Galėtų atsikratyti tais laivais

Paklaustas, ar šiemet yra kas naujo centro istorinių laivų laikymo istorijoje, B. Markevičius atsakė: „Taip, yra. Svarbiausia naujiena ta, kad neišblėso mūsų entuziazmas. O tai, žinant visas aplinkybes, jau galima laikyti beveik stebuklu.“

Nuostabą kelia šio centro vadovo kantrybė ir tikėjimas iki šiol, jog situacija pasikeis į gera. O juk galėtų rinktis vieną iš realiai svarstytinų variantų - centro iniciatyva savo laivus perduoti Lietuvos Respublikai. Pasak centro vadovo, yra įstatymas, numatantis, kad, jei savininkas negali pasirūpinti kultūros objektais, jie gali būti paimti valstybės žinion.

Moralinės paramos netrūksta - jos tiek, kad būtų galima uždengti ne tik jachtą „Tūro“, bet ir pusę uosto.

Dar yra teisinė galimybė išregistruoti jachtą „Tūro“ iš Kultūros vertybių registro. Praktiškai tai reikštų, kad laivas netektų apsaugos. Tą pačią sekundę, kai jis būtų išregistruotas, jam nebegaliotų jokie paveldosauginiai apribojimai. Ir tada jau per labai trumpą laiką jis galėtų visiškai sunykti.

Projektas atidėtas

„Su laivais situacija tokia, kad vis dar turiu vilties, jog kas nors pasikeis. Mes ir toliau ieškosime sprendimų. Nes kitaip šie laivai taip ir nugyvens savo gyvenimą ten, kur jie dabar yra, nors galėtų būti išsaugoti ir geriau matomi.

Mes neatsisakome idėjos parodyti savo istorinius laivus klaipėdiečiams.

Laivai, kurie yra Klaipėdoje, nėra nei užrakinti, nei uždaryti nuo visuomenės. Švėkšnoje vasaros metu vyksta tvarkymo darbai. Objektai apžiūrimi, vertinami, rūšiuojami, tvarkoma tai, kas buvo išvežta iš Klaipėdos.

9-10 su žvejyba susijusių tradicinių laivų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, atgaivinimo ir ruošimo ekspozicijai projektas šiuo metu atidėtas. Medžiagos parengta daug, patirties sukaupta nemažai, todėl prie jo tikrai grįšime. Tik, matyt, teks projektą perdaryti taip, kad jis labiau patiktų paraiškų vertintojams.

Kol kultūros paveldas bus laikomas našta, o ne verte, tol realūs sprendimai ir toliau bus sėkmingai atidėliojami.

Taigi planas toks: grįšime prie šios idėjos, galbūt mažesne apimtimi, bet jau geriau žinodami, ko iš tiesų reikia ne laivams, o paraiškų vertinimo sistemai", - teigė B. Markevičius.

Vertė nėra komercinė

„Kai tik kalba pasisuka apie jūrinį identitetą, paaiškėja, kad ši tema vis dar daug kam yra per sunki. Vos tik pasakai žodį „jachta", daugeliui iš karto įsijungia vaizduotė: prabanga, šampanas, turtuoliai, kažkas blizgaus ir tikrai nereikalingo. Žmonėms vis dar sunku suprasti, kad mes su savo laivais nedarome jokio verslo ir nesivaikome jokios finansinės naudos.

© Laivas „Harald“ pastatytas 1924 metais Pauliaus Lindenau laivų statykloje.

Mes norime tik vieno - kad mūsų laivai būtų matomi ir prieinami žmonėms. Kad jie būtų eksponuojami, o ne slepiami kaip kokia problema", - kalbėjo centro vadovas.

Kadangi istorinis laivas nekuria pajamų miesto biudžetui, B.Markevičiaus manymu, jo vertė lieka beveik metafizinė. „Mūsų valdomų objektų vertė nėra rinkos vertė - ji istorinė. Bet, panašu, istorinė vertė šiandien nelabai konkuruoja su greitu suvartojimu, laikinais renginiais ir projektais, kurie gražiai atrodo ataskaitose“, - sako jis.

Atliekami jachtos „Tūro“ tyrimai

B. Markevičiaus teigimu, net ir būdama apleista jachta „Tūro“ išlieka autentišku traukos objektu. Jos apžiūrėti atvyksta ne tik turistai, bet ir užsienio laivų meistrai, nes tokių objektų, kur galima savo akimis pamatyti, kaip prieš daugiau nei šimtą metų dirbo meistrai ir kokius sujungimo būdus taikė, beveik nebeliko.

Šiuo metu laivo „Tūro“ dalis yra perduota tyrimams - vertinama medienos būklė ir atliekamos kitos ekspertizės. Laukiama mokslininkų išvadų.

Jachta „Tūro“ atlaikė žiemą, nors finansavimas įrengti stoginę jai apsaugoti negaunamas jau ne pirmus metus. Jachtos uždengimo klausimas, pasak centro vadovo, nėra kažkoks mistinis branduolinės fizikos uždavinys. Esant politiniam supratimui, jis būtų išsprendžiamas gana paprastai.

Vis dar „Krasnaja zvezda“

Praėjus 10 dienų nuo karo Ukrainoje pradžios centras kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą nurodydamas, kad Lietuvos kultūros vertybių registre negali būti laivo pavadinimo „Krasnaja zvezda“, kad jis turi būti pakeistas į „Tūro“. Tačiau tai iki šiol nepadaryta.

„Labai sunku paaiškinti, kodėl nepriklausomoje Lietuvoje kultūros paveldo pase vis dar puikuojasi pavadinimas „Krasnaja zvezda". Kreipėmės ir į Desovietizacijos komisiją. Skundas buvo užregistruotas, viskas gražiai įforminta. O tada paaiškėjo, kad pati komisija šiuo metu yra išformuota. Kitaip tariant, skundas yra, klausimas yra, problema yra, tik komisijos nebėra.

Buvau sakęs, kad greičiau baigsis karas Ukrainoje, nei mūsų klerkai pakeis šį pavadinimą. Kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad čia buvo ne emocinė metafora, o administracinė prognozė. Vadinasi, kažkam šitas reikalas arba vis dar neatrodo skubus, arba sovietinis pavadinimas Lietuvos kultūros pavelde netrukdo tiek, kad reikėtų pajudinti popierių iš vieno stalo kampo į kitą", - situaciją apibūdino B. Markevičius.

Finansavimo klausimai

„Kol kas Klaipėdos savivaldybė daugiau žada, nei padeda, bet ir nekenkia. Kitaip tariant, moralinės paramos netrūksta - jos tiek, kad būtų galima uždengti ne tik jachtą “Tūro", bet ir pusę uosto, jei pažadai būtų naudojami kaip statybinė medžiaga.

Problema, matyt, yra ne tik pinigai, o supratimas. Kol kultūros paveldas bus laikomas našta, o ne verte, tol realūs sprendimai ir toliau bus sėkmingai atidėliojami.

Daugelis šiemet savivaldybės patvirtintų finansuoti projektų neturi jokios rimtesnės išliekamosios vertės. Kur kas daugiau dėmesio tenka laikiniems projektams, festivaliams ar kitiems sumanymams, kurių išliekamoji vertė dažnai baigiasi kartu su paskutiniu renginio plakatu. 

Pas mus reikia įrodinėti, kad nykstantis istorinis objektas yra svarbus ne tau vienam, o visuomenei.

Kultūros skyrius neturi aiškios krypties, kultūros formavimo grupė - realios įtakos. Susitikimai vyksta, kalbos kalbamos, bet rezultatų dažniausiai nebūna. Klaipėda nėra kaimas, tačiau tam tikras kaimiškas supratimas joje užsibuvo labai ilgam. Ne pelno projektai, panašu, vis dar laikomi keista socialine anomalija: jeigu neuždirbi, vadinasi, arba kažką slepi, arba esi nereikalingas", - savo nuomonę išsakė B. Markevičius.

Šiemet Naujoji Klaipėdos vietinė žuvininkystės vietos veiklos grupė yra paskelbusi naujus kvietimus teikti paraiškas Europos Sąjungos finansavimui gauti. „Nors su istorinių laivų tematika prasibrauti per biurokratines užtvaras nėra lengva, yra ir gerų ženklų. Laivas “Olga„, nors jis ir ne mūsų, sulaukė teigiamų išvadų tiek iš grupės valdybos, tiek iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Todėl viltis lieka ir mums“, - sako centro vadovas.

Vyksta kultūringai įformintas naikinimas?

„Girdime, kad Lietuva - jūrinė valstybė. Visi kalba apie uostą, švyturius, jūrininkus, jūrinę tapatybę. Bet kažkaip pamirštama elementari tiesa: be laivų nebūtų nei uosto, nei jūrininkų, nei visos tos romantikos, kuria taip patogu dekoruoti viešąsias kalbas. Be laivų jūrininkai būtų tiesiog žmonės ant kranto. 

Todėl man visiškai nesuprantama, kaip galima kalbėti apie jūrinę valstybę ir kartu nematyti pačių laivų vertės arba matyti tik tai, kas neša pelną.

Lietuvos jūrų muziejus neturi nė vieno į paveldo registrą įrašyto laivo. Objektams, esantiems muziejų apskaitoje, netaikomi paveldosauginiai reikalavimai. Visai neseniai matėme absurdą, padarytą su Klaipėdos švyturiu. Jis buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jame buvo demontuotas pagrindinis elementas - švyturio lempa. Todėl dažnai susidaro įspūdis, kad Lietuvoje vyksta ne paveldo išsaugojimas, o kultūringai įformintas naikinimas.

Švedijoje pati savivaldybė ieško kultūros objektų savininkų ir siūlo jiems pagalbą. Pas mus reikia įrodinėti, kad nykstantis istorinis objektas yra svarbus ne tau vienam, o visuomenei. O kaip tai įrodyti, jei pačioje sistemoje nelabai aišku, kuo kultūros paveldas skiriasi nuo metalo laužo?" - klausia B. Markevičius.

Neišreiškė argumentuotos pozicijos

Ričardas ZULCAS, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorius:

© Ričardas ZULCAS

Minimi laivai priklauso nuosavybės teise Bartui Markevičiui, kuris yra VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ direktorius. Ji ne kartą kreipėsi į Savivaldybę dėl finansinės paramos laivų restauravimui, teikė paraiškas į kultūros dalinio finansavimo konkursus, tačiau finansavimas nebuvo suteiktas.

Savivaldybė siekdama išspręsti VšĮ keliamas problemas 2025 metais organizavo jungtinį posėdį kviesdama interesantą, Kultūros paveldo departamento bei Lietuvos jūrų muziejaus atstovus. Pokalbiuose buvo keliamas esminis klausimas, kokia bus numatoma tų laivų funkcija, ar galima partnerystė bendrai įgyvendinant projektus.

Kaip pavyzdys buvo nurodomas burlaivio „Meridianas“ pritaikymo atvejis, kai Savivaldybė ES lėšomis atliko galimybių studiją ir numatė kelis apleisto burlaivio atgaivinimo variantus, o vėliau atsirado privati iniciatyva, kurios dėka burlaivis buvo restauruotas ir pritaikytas restorano-muziejaus funkcijai.

Šiuo atveju viešosios įstaigos direktorius organizuoto pokalbio metu neišreiškė argumentuotos pozicijos dėl galimo laivų pritaikymo edukacijai, turizmui ar kitoms veikloms. Todėl nei Jūrų muziejus, nei savivaldybė nepritarė finansinei paramai (Savivaldybė nėra paramos teikėja), buvo pasiūlyta teikti paraiškas kitoms už jūrinį paveldą atsakingoms valstybinėms institucijoms. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad jachta „Tūro“ yra Klaipėdos pilies teritorijoje, kurioje yra planuojami pilies atstatymo darbai, ir kad savininkas yra atsakingas už jachtos liekanų perkėlimą į kitą vietą.