„Sunkioji teatro artilerija“ išeina

„Eilinis pastatymas, aš jų neskaičiuoju, gal paskutinis... Kas ten žino? Gyvenimas eina į pabaigą, ir pastatymų sąrašas eina į pabaigą...“ - prieš dvejus metus, prieš spektaklio A. Galino „Paradas“ premjerą, išpranašavo savo lemtį režisierius Povilas Gaidys. Šis spektaklis iš tiesų tapo paskutiniu režisieriaus darbu scenoje, nors, pasak teatro vadovo Tomo Juočio, P. Gaidys dar turėjo planų režisuoti Klaipėdos dramos teatro scenoje A. Čechovą. Sekmadienio naktį 84-erių metų amžiaus Povilas Gaidys mirė.

„Pusė Klaipėdos dramos teatro amžiaus susiję su režisieriumi Povilu Gaidžiu. Teatras šiais metais skaičiuoja 86-ąjį sezoną, o P. Gaidys jame dirbo daugiau kaip 40 metų. Teatre dirba keli P. Gaidžio paruošti aktorių kursai. Su jo atėjimu po 1960-ųjų prasidėjo Klaipėdos dramos teatro atgimimas. Jis buvo labai drąsus režisierius, tais laikais išdrįsęs statyti tokius spektaklius kaip J. Marcinkevičiaus “Mindaugas„, “Mažvydas", - kalbėjo Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys.

Pasak P. Gaidžio sūnaus Žilvino Gaidžio, pats režisierius labiausiai vertino savo režisuotą dramą „Mindaugas“.

Teatro vadovas pažymėjo, kad P. Gaidys į teatro istoriją įėjo ir kaip komedijos maestro. „Nors jis pats labai nemėgo komedijų meistro etiketės, tačiau jo režisuotos komedijos pasižymėjo šmaikštumu, būdavo daugiasluoksnės ir turėdavo dugną. Tuo galima įsitikinti žiūrint ir paskutinį režisieriaus darbą - spektaklį “Paradas".

Įsimintini, gilūs ir jautrūs ir kiti P. Gaidžio režisuoti spektakliai E. De Fillipo „Kalėdos Kupjelų namuose“, J. Pulinovič „Elzės žemė“, rodomi Klaipėdos dramos teatre. O man pačiam labiausiai įsiminė P. Gaidžio spektaklis „Viskuo kaltas teatras“, kuriame jis pats sukūrė režisieriaus vaidmenį", - dalijosi T. Juočys.

Anot teatro vadovo T. Juočio, P. Gaidys kūrė „klasikinį, aukščiausio profesionalumo teatrą, kuriam buvo būdinga geležinė logika“.

Globojo kaip tėvas

Klaipėdos dramos teatro aktorė Regina Šaltenytė, sukūrusi daug įsimintinų vaidmenų P. Gaidžio režisuotuose spektakliuose, sakė, kad aktoriai jautėsi globojami režisieriaus kaip tėvo. „Gerai ar blogai, pas jį visada galėdavome ateiti kaip vaikai. Mes, visas teatras, tikrai buvome kaip didelė šeima daug metų“, - kalbėjo aktorė.

R. Šaltenytė išreiškė didžiulį dėkingumą režisieriui už pagrindinį vaidmenį spektaklyje „Elzės žemė“.

"Tai buvo labai didelis, įdomus, emociškai sudėtingas ir režisieriui brangus vaidmuo. P. Gaidys šį spektaklį statė po savo žmonos Elenos Gaigalaitės išėjimo. Nors jis niekada to garsiai neįvardijo, tačiau per repeticijas jautėme, kad šis spektaklis yra jai skirtas.

Labai jautėsi ta paralelė, sąsaja. Matyt, režisierius norėjo išsikalbėti šiuo spektakliu, atlikti išpažintį, per vaidmenis išsakyti tai, ką jis jautė, galvojo. Per repeticijas jis pasakydavo asociacijas, palyginimus iš savo šeimos gyvenimo, dirbo labai atsargiai, skrupulingai, jautriai, žmogiškai.

P. Gaidys buvo labai nuoširdus šiame spektaklyje ir tuo nuoširdumu, skausmu, meile užkrėtė mus, aktorius. Tą nuoširdumą pajuto ir žiūrovai, jie labai pamilo šį spektaklį, daug kas žiūrėjo po kelis kartus. Manau, kad dabar, ten, P. Gaidys susitiks su savo žmona. O tie, kurie liekame, prisiminsime jį tik geriausiais žodžiais. Nors visko būna, bet smulkmenos nubyra, atmintyje išlieka tai, kas svarbiausia", - sakė aktorė.

Likimo dovana

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Teatro katedros vedėja doc. dr. Danutė Vaigauskaitė kartu su režisieriumi dirbo Teatro katedroje, dėstė jo studentams scenos kalbą ir matė jo ypatingą kūrybinį braižą iš arti.

„Visada kandžiai ironiškas, taikliai pravardžiuojantis savo studentus, tačiau be galo jautrus, braukiantis ašarą pačiose netikėčiausiose vietose... Jo meilė studentams grįždavo išradingomis gimtadienių šventėmis, kelionėmis į gamtą ir kitomis džiaugsmo akimirkomis. Su meile šaukiama “Generalisimuso„ pravarde, jaučiausi įvertinta kaip “tvirtos rankos viršininkė„, kas visai neblogai, vadovaujant menininkų katedrai. Gyvenimas šalia ir su Režisieriumi, Teatro Pedagogu Povilu Gaidžiu liks brangi likimo dovana“, - dalijosi prisiminimais pašnekovė.

Skauda visiems

Aktoriaus Vytauto Paukštės, sukūrusio didingiausius Mindaugo, Mažvydo ir kitus vaidmenis P. Gaidžio režisuotuose spektakliuose, dukra Ada Paukštytė liūdną naujieną komentavo: „Suprantu protu, kokia brangi kiekviena akimirka su šios “sunkiosios teatro artilerijos", kaip klaipėdiečių teatro kolektyvą vadino pats Povilas Gaidys, atstovais.

Bet patikėti jų išėjimu aš negaliu. Visada būsiu dėkinga už tai, ką režisierius įžvelgė mano tėtyje. Visada žavėsiuosi daugelio jo režisuotų spektaklių galia. Šypsosiuos prisimindama Povilo ir Žilvino humoro kupinus postus interneto erdvėje. Skauda šiandien turbūt labai daugeliui… visiems mylėjusiems - užuojauta. Tesiilsi ramybėje…" - komentavo A. Paukštytė.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pažymėjo, kad P. Gaidžio netektis - tai skaudi netektis ne tik teatro bendruomenei, bet Klaipėdos miestui, netekus garbingo kultūros magistro, didžiulė netektis visai Lietuvos kultūros bendruomenei. „Bet lieka įsimenantys vaidmenys scenose ir kine, garsūs režisūriniai darbai, gausus gabių auklėtinių būrys ir nepamirštama ilgametė tarnystė jo didenybei Teatrui“, - sakė V. Grubliauskas.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder