2 iš 100 nė neįtaria, kad nešioja mirtiną virusą

Visgi gydytojai ramina, jog hepatitą C galima išgydyti ir išskiria pagrindines rizikos grupes visuomenėje bei nurodo, kokiems žmonėms reikėtų susirūpinti dėl savo sveikatos.

Nauja liga

Gydytojai gastroenterologai šiais metais siunčia žinutę - kol visas pasaulis kovoja su COVID-19 viruso pandemija, svarbu nepamiršti ir kitų virusinių ligų. Viena jų - kepenų uždegimą ir dažnu atveju kepenų cirozę, kepenų vėžį sukeliantys hepatito virusai.

Virusiniai hepatitai yra skirstomi į A, B, C, D ir E. Jie skiriasi plitimo būdais, inkubaciniais laikotarpiais, ligos vystymosi eiga ir sunkumu. Žinoma, medicina sparčiai žengia į priekį ir nuo hepatito A, B ir D jau yra sukurti bei efektyviai naudojami skiepai, tačiau skiepų nuo hepatito C ir E, deja, dar nėra.

Kuomet hepatitas E labiau yra išplitęs dar tik besivystančiose šalyse, tokiose kaip Afrika, Meksika, Indija, tai hepatito C naujų atvejų kasmet nustatoma apie 2 milijonus, o lėtinės šios ligos formos komplikacijos yra pagrindinės kepenų transplantacijos priežastys JAV ir Europoje.

„Hepatitas C yra palyginus nauja liga, atrasta tik 1989 metais. Lietuvoje pirmosios galimybės nustatyti šį virusą ir diagnozuoti ligą atsirado tik 1994-aisiais, todėl hepatito C kontrolė buvo gana sudėtinga. Hepatito C virusas įprastai yra perduodamas per kraują ir kitus biologinius skysčius, tačiau tik 10-20 proc. užsikrėtusiųjų suserga ūmia ligos forma ir jaučia pirminius simptomus. Visiems kitiems hepatito C viruso infekcija pereina į lėtinę formą, be jokių simptomų.

Pirmieji kepenų sutrikimo simptomai ir ligos požymiai atsiranda po kelių dešimtmečių, kai jau būna išsivysčiusios ligos komplikacijos, t.y. kepenų cirozė ar kepenų vėžys", - teigia LSMU KK Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas, gydytojas gastroenterologas, prof. hab. med. m. dr. akad. Limas Kupčinskas.

Rizikos grupė

Šiandieninėje visuomenėje dėl stipresnių asmens higienos įpročių ir griežtų sterilumo taisyklių, vienkartinių medicinos priemonių ir gerėjančių gyvenimo sąlygų, grėsmių užsikrėsti hepatito C virusu kasdien vis mažėja. Tačiau į didžiausios rizikos grupę patenka tie žmonės, kurie virusą savo organizme nešioja ne vienerius metus, patys to nežinodami ir nejausdami jokių simptomų.

„Rizikos grupėje yra tie asmenys, kuriems iki 1994 metų buvo perpiltas kraujas arba patys buvo kraujo donorai, nes tuo metu nebuvo pakankamai medicinos priemonių, užtikrinančių idealią apsaugą. Išsitirti dėl hepatito C turėtų asmenys tuo laikotarpiu turėję didelės apimties operacijas, taip pat ir tatuiruočių mylėtojai bei turintys ar turėję priklausomybę intraveniniams narkotikams. Reikia atkreipti dėmesį, kad pedikiūrų bei manikiūrų salonai taip pat tais laikais neužtikrindavo privalomo sterilumo ir procedūrų metu buvo galima užsikrėsti šiuo virusu", - teigia prof. L.Kupčinskas.

Reikia antikūnų testo

Nors viruso tikslaus užsikrėtimo keliai gali būti ir nežinomi, tačiau gydytojas tikina, kad ligos diagnozė - itin paprasta, tačiau labai svarbu ir tai, kad kiekvienas žmogus būtų aktyvus dėl savo sveikatos. Paprasčiausias patarimas - jeigu dar nė karto nesitikrinote dėl hepatito C - kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir paprašykite, kad jums atliktų antikūnų prieš hepatito C virusą tyrimą.

Antikūnai kraujyje po užsikrėtimo atsiranda maždaug per 8-9 savaites (kartais - iki 6 mėnesių) ir išlieka visą gyvenimą.

Pacientai, kuriems aptinkami hepatito C antikūnai, turi būti nukreipiami gydytojo specialisto gastroenterologo ar infektologo konsultacijai dėl papildomo ištyrimo ir gydymo. Hepatitas C gali būti perduodamas ir per motinos kraują kūdikiui gimdymo metu, todėl yra svarbus ir nėščiųjų ištyrimas.

Liga galėtų visai išnykti

„Šiuo metu hepatitas C yra visiškai pagydoma liga ir Pasaulinė sveikatos organizacija bei Europos Parlamentas iškėlė iniciatyvas, kad ši infekcija iki 2030 metų galėtų būti visiškai eliminuota. Šiam tikslui pasiekti yra reikalingas simptomų nejaučiančių pacientų ištyrimas ir savalaikė diagnostika. Hepatito C sukeltas kepenų pažeidimas progresuoja į kepenų vėžį, tačiau laiku diagnozavus ligą, galima tikrai efektyviai kovoti su šios rūšies onkologine liga", - teigia prof. L.Kupčinskas.

Gydytojai specialistai - gastroenterologai ir infektologai - kartu su bendrosios praktikos gydytojų bendruomene deda dideles pastangas, jog Lietuvoje pradėtų veikti profilaktinės hepatito C patikros programos, kurios jau sėkmingai įdiegtos kitose pasaulio šalyse. Prie šio tikslo aktyviai prisideda ir praeitais metais įkurtas Europos Parlamento Specialusis kovos su vėžiu komitetas, kurio nariu yra tapęs europarlamentaras prof. Liudas Mažylis.

„Būtent hepatito C klausimu mūsų komitetas kreipėsi į Europos Komisiją, siekdamas, jog kovos su hepatitu C programa patektų į europinio lygio prioritetus. Šie veiksmai nukreipti į pažangesnį onkologinių ligų valdymą. Kuo didesnė dalis Lietuvos populiacijos bus patikrinta, tuo ta kova su vėžiu bus efektyvesnė, o iš to laimės ir viešieji finansai, ir mes, kaip visuomenė, ir atskiri individai galės išvengti klastingos ligos", - teigia prof. L.Mažylis.