9 priežastys, kodėl nereikėtų atsisakyti bulvių (+4 receptai)

Bulvės yra vienos populiariausių daržovių, kurios auginamos net 130 pasaulio valstybių. Pirmieji bulves pradėjo auginti Pietų Amerikos indėnai, kurie bulves maistui naudojo dar XIV amžiuje. Į Europą bulvės buvo atgabentos 1585 metais, o į Lietuvą – 1629-aisiais.

Šiandien bulvių patiekalai sudaro tradicinės lietuviškos virtuvės pagrindą: nors mitybos specialistai įspėja, kad bulvių nereikėtų derinti su mėsos produktais, tačiau tikrai nereikia atsisakyti šių daržovių.

Veikiau priešingai – bulvės labai naudingos daržovės! Žemiau rasite informaciją, kokios yra svarbiausios šių daržovių naudingosios savybės: galbūt tai į bulves leis pažvelgti visai kitomis akimis.

Kaulų sveikatos palaikymas

Bulvėse gausu mineralų, kurie padeda palaikyti natūralią kaulų struktūrą. Geležis ir cinkas yra ypatingai svarbūs kolageno gamybai, todėl reguliarus bulvių valgymas gali padėti palaikyti kaulų tvirtumą.

Kraujospūdžio reguliavimas

Bulvėse yra ganėtinai didelis kalio kiekis, kuris padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Jei siekiate sumažinti kraujo spaudimą, mitybos specialistai į kasdienį maisto racioną rekomenduoja įtraukti virtas bulves, džiovintas slyvas, bananus, razinas ir riešutus.

Cholesterolio kiekio mažinimas

Žinoma, jei valgysite gana riebius bulvių patiekalus, sumažinti cholesterolio kiekio kraujyje tikrai nepavyks, tačiau iš bulvių galima paruošti tikrai daug sveikų patiekalų.

Bulvėse esančios maistinės skaidulos efektyviai mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir užkerta kelią įvairioms širdies ir kraujagyslių ligoms.

Stebuklingasis cholinas

Bulvėse yra svarbios maistinės medžiagos, vadinamos cholinu. Ši medžiaga gerina miego kokybę, padeda stiprinti atmintį bei išlaiko ląstelių membranų struktūrą. Cholinas padeda perduoti nervinių ląstelių impulsus bei slopina lėtinius uždegimus.

Apsauga nuo vėžio

Bulvėse gausu folio rūgšties, kuri apsaugo DNR struktūrą ir užkerta kelią vėžinių ląstelių vystymuisi. Teigiama, kad šiose daržovėse esančios maistinės skaidulos gali ženkliai sumažinti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio riziką.

Virškinimo gerinimas

Bulvėse esančios maistinės skaidulos gerina virškinimo sistemos darbą, efektyviai valo žarnyną ir apsaugo nuo vidurių užkietėjimo.

Galimybė paprasčiau reguliuoti kūno svorį

Nors bulvės asocijuojasi su kaloringais patiekalais, tačiau besilaikantys dietos nebūtinai turi atsisakyti šių daržovių. Bulvėse esančios skaidulos sukelia ilgiau išliekantį sotumo jausmą, todėl dienos metu galima suvartoti gerokai mažiau kalorijų.

Odos struktūros palaikymas

Bulvėse esantis vitaminas C yra ypatingai svarbus odai. Šis vitaminas padeda apsaugoti odą nuo žalingo aplinkos poveikio, todėl palaikoma sveika odos struktūra.

Medžiagų apykaitos gerinimas

Bulvės yra puikus vitamino B6 šaltinis, kuris ypatingai svarbus medžiagų apykaitai: šis vitaminas yra būtinas angliavandenius verčiant į gliukozę, o baltymus – į amino rūgštis.

Kugelis su daržovėmis

Jums reikės:

  • 2 kg nuskustų bulvių;

  • 2 nedidelių svogūnų;

  • 1 nedidelės cukinijos;

  • 1 didelės saldžiosios bulvės;

  • 0,5 nedidelio kopūsto;

  • Saujos smulkintų krapų;

  • 200 ml pieno;

  • 2 kiaušinių;

  • Druskos, pipirų, raudonėlių ar kitų prieskonių;

  • Šiek tiek sviesto formai patepti.

Kaip gaminti?

Bulves, kopūstą, svogūnus, cukiniją ir saldžiąją bulvę sutarkuokite smulkia tarka. Įmaišykite smulkintus krapus. Užvirinkite pieną, supilkite į daržovių masę. Išplakite kiaušinius, supilkite į dubenį su ruošiamais produktais. Pagardinkite druska, pipirais, raudonėliais ar kitais mėgstamais prieskoniais, viską gerai išmaišykite. Kepimo formą ištepkite sviestu, supilkite paruoštą daržovių masę. Kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 1-1,5 h.

Bulvių salotos su smidrais

Jums reikės:

  • 300 g su lupenomis virtų bulvių;
  • Ryšelio šviežių smidrų;
  • Ryšelio ridikėlių;
  • 100 g vyšninių pomidorų;
  • 2 šaukštų šviežiai spaustų citrinos sulčių;
  • 1 šaukštelio medaus;
  • Šlakelio alyvuogių aliejaus;
  • Druskos ir pipirų.

Kaip gaminti?

Nulupkite su lupenomis virtas bulves, supjaustykite riekelėmis. Nuplaukite smidrus, nupjaukite kotelius. Verdančiame pasūdytame vandenyje 3-4 minutes apvirkite smidrus, nuplaukite šaltu vandeniu.

Supjaustykite ridikėlius ir vyšninius pomidorus. Visas daržoves suberkite į dubenį, pagardinkite druska ir pipirais. Sumaišykite medų, citrinos sultis ir šlakelį alyvuogių aliejaus. Šiuo padažu apšlakstykite paruoštas salotas ir patiekite.

Silkės salotos su bulvėmis

Jums reikės:

  • 2 bulvių;
  • 2 juostelių sūdytos silkės filė;
  • Pusės raudonojo svogūno;
  • Kelių salotų lapų;
  • 1 marinuoto agurko;
  • Šaukštelio garstyčių;
  • Šlakelio aliejaus.

Kaip gaminti?

Bulves supjaustykite skiltelėmis, panardinkite į verdantį vandenį. Virkite 2-3 minutes. Nupilkite vandenį, įdėkite šaukštelį garstyčių, įpilkite šlakelį aliejaus (taip pat galite įberti mėgstamų prieskonių). Išmaišykite. Įkaitinkite orkaitę, kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi. Suberkite apvirtas bulves, kepkite, kol šiek tiek apskrus.

Lėkštėje išdėliokite salotų lapus, suberkite smulkintą svogūną, įdėkite smulkinto marinuoto agurko. Silkės filė supjaustykite nedideliais gabaliukais. Patiekite su karštomis orkaitėje keptomis bulvėmis.

Vokiškos bulvių salotos

Jums reikės:

  • 3 virtų bulvių;
  • Šaukšto smulkintų petražolių;
  • 3 nedidelių marinuotų agurkų;
  • 1 svogūno;
  • 40 ml acto;
  • 50 ml alyvuogių aliejaus;
  • 2 šaukštų vandens;
  • 1 šaukštelio cukraus;
  • Druskos ir pipirų.

Kaip gaminti?

Virtas bulves ir marinuotus agurkus supjaustykite kubeliais, susmulkinkite svogūną, įberkite smulkintų petražolių. Sumaišykite actą, alyvuogių aliejų, vandenį, cukrų, druską ir pipirus. Gautu padažu apšlakstykite daržoves. Galite patiekti kaip garnyrą ar kaip užkandį.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder