Alergija nebėra tik sezoninis nepatogumas – gydytojai įspėja, kada negydoma ji turi sudėtingų pasekmių

Rūta Tamošiūnienė, medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė ir vaikų alergologė sako, kad alerginių ligų paplitimo augimas šiandien jau nebekelia abejonių.

„Pastaraisiais dešimtmečiais alerginių ligų paplitimas iš tiesų didėja, ir tai patvirtina epidemiologiniai tyrimai Europoje bei visame pasaulyje. Geresnė diagnostika ir didesnis visuomenės informuotumas prie to prisideda, tačiau vien šiomis priežastimis augimo paaiškinti negalima. Didžiausią įtaką daro aplinkos ir gyvenimo būdo pokyčiai – urbanizacija, oro tarša, klimato kaita, ilgesni žiedadulkių sezonai, pakitusi mityba bei mažesnis kontaktas su natūralia mikrobiota“, – sako R. Tamošiūnienė.

Pasak specialistės, Lietuvoje dažniausiai diagnozuojamos kvėpavimo takų alergijos − alerginis rinitas, alerginis konjunktyvitas ir alerginė bronchų astma. Vis dažniau nustatoma alergija namų dulkių erkėms, gyvūnų pleiskanoms, pelėsiams, maistui, vaistams ar vabzdžių įgėlimams.

Alergija gali prasidėti ir suaugus

Anot gydytojos, vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų yra tas, kad jei žmogus vaikystėje nebuvo alergiškas, ši problema jo jau nebeužklups.

„Alergija gali atsirasti esant bet kokio amžiaus. Nors daug alerginių ligų prasideda vaikystėje, nemažai žmonių pirmuosius simptomus pajunta tik suaugę. Tam įtakos gali turėti pasikeitusi gyvenamoji ar darbo aplinka, nauji alergenai, virusinės infekcijos, hormoniniai pokyčiai, rūkymas ar oro tarša. Pasitaiko situacijų, kai žmogui, daugelį metų turinčiam genetinį polinkį, simptomai pasireiškia tik tuomet, kai imuninė sistema pradeda kitaip reaguoti į konkretų alergeną“, – aiškina alergologė.

Ji priduria, kad žmonės dažnai nuvertina ilgai trunkančią vandeningą slogą, nuolatinį nosies užgulimą, čiaudulį, akių niežėjimą ar ašarojimą. Taip pat neretai ignoruojamas sausas kosulys, gerklės kutenimas, odos niežėjimas ar pasikartojantys bėrimai.

„Jei šie simptomai kartojasi tuo pačiu metų laiku, trunka ilgiau nei dvi ar tris savaites arba pasireiškia tam tikroje aplinkoje, verta kreiptis į gydytoją. O jei atsiranda dusulys, švokštimas, spaudimas krūtinėje, veido ar gerklės tinimas, tai jau gali būti sunkios alerginės reakcijos požymiai, kuriems būtina skubi medicinos pagalba“, – pabrėžia R. Tamošiūnienė.

Negydoma alergija gali progresuoti

Pasak alergologės, alergija nėra tik laikinas diskomfortas, kurį pakanka ištverti.

„Negydoma arba netinkamai gydoma alergija gali progresuoti. Nuolatinis alerginis uždegimas gali lemti lėtinį nosies gleivinės pažeidimą, sinusitą, dažnesnius ausų uždegimus, miego sutrikimus, nuovargį ir blogesnę gyvenimo kokybę. Moksliniai tyrimai rodo, kad daliai pacientų alerginis rinitas ilgainiui gali progresuoti į bronchų astmą“, – pažymi gydytoja.

„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai kreipiasi pagalbos tik tada, kai simptomai tampa sunkiai pakeliami.

„Alergija dažnai laikoma sezoniniu nepatogumu, todėl nemaža dalis žmonių gydytojo konsultaciją atideda mėnesiams ar net metams. Tačiau užsitęsę simptomai gali reikšmingai paveikti miegą, darbingumą ir bendrą savijautą, o laiku nepradėtas gydymas didina komplikacijų riziką. Tokiais atvejais svarbu kuo anksčiau pasikonsultuoti su gydytoju specialistu ir tiksliai išsiaiškinti simptomų priežastį“, – sako A. Zinevičius.

Pasak eksperto, galimybė greitai patekti pas specialistą ir atlikti reikalingus tyrimus leidžia ne tik tiksliau nustatyti diagnozę, bet ir greičiau parinkti tinkamiausią gydymą.

„Papildomas sveikatos draudimas suteikia daugiau galimybių operatyviai konsultuotis su gydytojais specialistais bei atlikti reikalingus tyrimus. Ankstyva diagnostika leidžia greičiau pradėti gydymą, geriau kontroliuoti ligą ir išvengti jos progresavimo“, – pažymi „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Šiandienos gydymas – ne tik simptomų slopinimas 

R. Tamošiūnienė pabrėžia, kad šiuolaikinis alergijų gydymas šiandien gerokai pažengęs ir neapsiriboja vien simptomų slopinimu.

„Gydymas remiasi trimis pagrindiniais principais – alergeno vengimu, medikamentiniu gydymu ir alergenų specifine imunoterapija. Būtent imunoterapija yra vienintelis metodas, galintis pakeisti natūralią alerginės ligos eigą. Ilgainiui imuninė sistema tampa mažiau jautri konkrečiam alergenui, todėl simptomai silpnėja, o daliai pacientų gali visai išnykti“, – aiškina gydytoja.

Anot jos, jei tie patys simptomai kartojasi kasmet arba nuolat pasireiškia tam tikroje aplinkoje, nereikėtų jų laikyti savaime suprantamu reiškiniu.

„Ankstyva diagnostika leidžia ne tik tiksliai nustatyti, kokie alergenai sukelia simptomus, bet ir laiku parinkti tinkamiausią gydymą. Kuo anksčiau alergija nustatoma ir pradedama kontroliuoti, tuo didesnė tikimybė išvengti jos progresavimo bei ilgalaikių komplikacijų“, – pabrėžia R. Tamošiūnienė.