Apie 25 proc. širdies ligomis sergančių pacientų kenčia nuo depresijos: kaip šios dvi ligos susijusios?

Nors gali atrodyti, kad šios ligos neturi nieko bendra, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos kardiologės doc. Vilmos Dženkevičiūtės, jos yra glaudžiai susijusios – depresija gali sukelti širdies ligas, o šios – skatinti depresijos vystymąsi. 

Kaip neigiama emocinė būklė veikia širdies sveikatą ir, atvirkščiai, kaip širdies ligos gali paskatinti depresijos vystymąsi? 

Kokiomis priemonėmis galima padėti sau ir artimiesiems gyventi kokybišką gyvenimą?

Depresijos ir širdies ligų ryšys

Pasak gydytojos kardiologės, apie 25 proc. širdies ligomis sergančių pacientų kenčia ir nuo depresijos, o asmenys, sergantys abiem ligomis, susiduria su didesne mirtingumo rizika nei tie, kurie serga tik širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Depresija sukelia nervų sistemos disfunkciją, padidina kortizolio (streso hormono) lygį, kuris didina kraujospūdį, sukelia lėtinį uždegimą ir skatina aterosklerozės vystymąsi. 

Taip pat asmenys, sergantys depresija, linkę į elgesio pokyčius, tokius kaip nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ir alkoholio vartojimas, o visa tai yra širdies ligų rizikos veiksniai. 

Depresija sumažina žmonių gebėjimą laikytis sveikos gyvensenos plano, medicininių rekomendacijų ir gydymo.

Kita vertus, širdies ligos diagnozė ir gydymas gali žmogui sukelti didelį emocinį stresą, o šis – privesti iki depresijos. 

Širdies ligos gali apriboti fizinį aktyvumą ir kasdienę veiklą, o tai gali kelti bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmus, kurie, jeigu tęsiasi ilgesnį laiką, priveda prie depresijos. Tai lyg užburtas ratas, kai viena liga skatina kitą“, – sako ji.

Anot doc. V. Dženkevičiūtės, negydoma depresija ir apskritai bloga emocinė būsena, pavyzdžiui, chroniškas stresas, nerimas, gali stipriai paveikti širdies ir kraujagyslių sveikatą, prisidėti prie miokardo infarkto ar insulto atsiradimo.

Patarimai patyrusiems širdies smūgį ar insultą

Tyrimai ir praktika rodo, kad žmonės, persirgę širdies smūgiu ar insultu, dažnai susiduria su neigiama emocine būkle. 

Tačiau, anot gydytojos, laikini nuotaikų svyravimai, jei jie nėra pernelyg dažni ar dramatiški, yra normali gyvenimo dalis.

„Jausmas, kad esi šiek tiek prislėgtas po užklupusio gyvybei pavojingo įvykio, nebūtinai yra blogas dalykas, nes tai gali priversti žmogų šiek tiek atsitraukti nuo darbų, kasdienių rūpesčių ir pailsėti. 

Be to, jei anksčiau pacientas neturėjo rimtesnių problemų, susijusių su emocine būkle, tikėtina, kad tai normali reakcija į ligą, kuri per kelias savaites praeis. 

Mūsų jausmai, kad ir kokie jie būtų, padeda mums reguliuoti savo elgesį, atkreipti dėmesį į sveikatą ir imtis reikalingų pokyčių. 

Tačiau patiriant lėtinį emocinį stresą gali būti sunkiau priimti gyvenimo būdo pokyčius, kurie reikalingi norint pagerinti prognozę po širdies priepuolio, pavyzdžiui, mesti rūkyti, būti fiziškai aktyviems, sveikai maitintis, mažinti stresą ir vartoti paskirtus vaistus“, – priduria ji.

Anot doc. V. Dženkevičiūtės, kai kurie pacientai, patyrę širdies priepuolį, pradeda vengti mankštos ar kitos mėgstamos aktyvios veiklos, nes bijo paskatinti kitą širdies įvykį. 

Tačiau, norint greičiau atsigauti, rekomenduojama kaip tik stengtis daugiau judėti, nes tai padeda sumažinti stresą ir pagerinti emocinę būklę.

„Patyrus širdies priepuolį rekomenduoju ir toliau užsiimti teigiamus jausmus keliančia aktyvia veikla, o jeigu nedrąsu – pasikalbėti su specialistu, kuris patars, kaip geriau elgtis. 

Dauguma veiklų, kurias pacientai laiko rizikingomis, įprastai nėra tokios pavojingos, kaip gali atrodyti“, – sako kardiologė.

Ji priduria, kad streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness) ar kvėpavimo meditacija taip pat padeda nusiraminti ir objektyviau pažvelgti į situaciją. Vis dėlto, jei šios priemonės neveiksmingos, o psichologinė savijauta blogėja, būtina kreiptis profesionalios pagalbos.

„Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija, gali padėti pacientams išspręsti problemas, susijusias su depresija bei stresu ir pagerinti jų emocijų valdymą. 

Gydytojo psichiatro paskirti antidepresantai gali padėti sumažinti depresijos simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Svarbu nepamiršti, kad socialinė parama, įskaitant draugų ir šeimos paramą, taip pat labai svarbi.

Pacientai ir jų artimieji turi suprasti, kad depresija po širdies smūgio yra rimta būklė, reikalaujanti dėmesio ir gydymo. Laiku suteikta pagalba gali smarkiai pagerinti sveikimo procesą ir gyvenimo kokybę“, – pabrėžia doc. V. Dženkevičiūtė.

Depresijos įtaka atsigaunant po širdies ligų

Gydytojos kardiologės teigimu, depresija sergantiems pacientams, patyrusiems miokardo infarktą ar kitų širdies įvykių, mirtingumo rizika padidėja 1,8 karto. 

Sergant depresija mažėja tikimybė pasveikti po širdies įvykių – ši būklė apsunkina atsigavimą po ligos, nes sumažina motyvaciją laikytis sveikų gyvenimo įpročių, reikalingų kokybiškai ir efektyviai sveikti, o tai gali dar labiau pabloginti širdies sveikatą ir padidinti su tuo susijusių komplikacijų riziką.

„Sergant depresija atsiranda fiziologinių pokyčių: dėl nervų sistemos ir hormonų pusiausvyros sutrikimų gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų. 

Be to, depresija didina kraujo krešulių susidarymo riziką, o tai gali sukelti antrą širdies smūgį. 

Depresija sergantys žmonės taip pat dažnai vengia bendravimo, o socialinė izoliacija prisideda prie blogesnės jų emocinės būklės. 

Svarbu, kad depresija sergantys žmonės, kurie patyrė širdies smūgį ar kitą įvykį, gautų tinkamą psichologinę ir medicininę pagalbą“, – teigia V. Dženkevičiūtė.

Sumažėjusi širdies ligų rizika lygu geresnė savijauta

Anot gydytojos kardiologės, asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, arba tiems, kuriems nustatyta didelė ar labai didelė šių ligų rizika, skiriami vaistai cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti – statinai, kurie, kaip rodo tyrimai, gali sumažinti miokardo infarkto (širdies priepuolio) ir insulto riziką maždaug 30–50 proc., priklausomai nuo individualių rizikos veiksnių ir konkretaus vartojamo vaisto.

„Į didelės ar labai didelės rizikos grupę pakliūva asmenys, kurių aukštas cholesterolis, sergantys diabetu, hipertenzija ar rūkantys. 

Statinai apsaugo nuo aterosklerozės progresavimo ir aterosklerozinių plokštelių plyšimo (tai sukelia miokardo infarktą ir insultą), yra labai veiksmingi mažinant mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį, dar vadinamą bloguoju cholesteroliu, kurio sumažėjimas tiesiogiai susijęs su mažesne širdies smūgio ir insulto rizika. 

O būtent pacientai, persirgę šiomis ligomis, taip pat išsivysčius širdies nepakankamumui, turi didesnę riziką susirgti depresija. 

Tad vartojami statinai padeda išvengti rimtų širdies būklių, taip pat pagerinti gyvenimo kokybę, o tai nulemia ir geresnę nuotaiką“, – teigia doc. V. Dženkevičiūtė.

Pasak jos, sumažėjusi širdies ligų rizika gali pagerinti bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę.

„Tyrimai rodo, kad statinai gali turėti teigiamą poveikį ir psichologinei paciento gerovei. Įrodyta, kad šie vaistai gali pagerinti emocijų suvokimą ir sumažinti depresijos simptomus, taip pat apsaugoti nuo šios ligos vystymosi ypač tuos pacientus, kurie ilgą laiką vartoja šiuos vaistus. 

Statinus vartojantys pacientai dažnai jaučiasi geriau ir yra labiau motyvuoti laikytis sveikų gyvenimo įpročių. Bet kuriuo atveju dėl tinkamiausio gydymo plano būtina konsultuotis su gydytoju. 

Kontroliuojamos širdies ligos lygu ne tik geresnė fizinė, bet ir emocinė savijauta, tad skatinu visus rūpintis savimi, o prireikus – kreiptis pagalbos“, – sako gydytoja.