Ar arbatmedžio aliejus gali padėti gydyti aknės spuogus ar pėdų grybelį?

Kas yra arbatmedžio aliejus?

Arbatmedžio aliejus gaunamas iš Melaleuca alternifolia medžio lapų, kuris yra kilęs iš Australijos. Jame yra daugiau nei 100 skirtingų junginių, kurie gali turėti antibakterinių, priešgrybelinių ir priešuždegiminių savybių.

Dėl šių galimų privalumų arbatmedžio aliejus dažnai naudojamas odos, plaukų priežiūrai ir namų sąlygomis įvairioms ligoms gydyti.

Arbatmedžio aliejaus galima įsigyti be recepto kaip gryno eterinio aliejaus (100 %) arba atskiesto iki 5–15 % kaip aktyviosios sudedamosios dalies įvairiuose kremuose, geliuose ir valikliuose.

Galima arbatmedžio aliejaus nauda: ką rodo tyrimai?

Arbatmedžio aliejus daugelį metų buvo naudojamas kaip natūrali priemonė smulkioms žaizdoms, vabzdžių įkandimams, spuogams, nagų grybeliui ir pėdų grybeliui gydyti. Tyrimai rodo, kad arbatmedžio aliejus gali veikti pažeisdamas bakterijų ir grybelių ląstelių sieneles, trukdydamas jų augimui ir dauginimuisi.

Nors tyrimai rodo, kad jis turi antimikrobinių, priešgrybelinių ir priešuždegiminių savybių, reikia daugiau tyrimų su žmonėmis, kad būtų visiškai suprasta jo nauda ir saugumas. Toliau nagrinėjame, ką esami tyrimai atskleidžia apie galimus jo panaudojimo būdus.

Spuogai

Arbatmedžio aliejus dažnai įtraukiamas į spuogų gydymo priemones dėl savo galimų antibakterinių ir priešuždegiminių savybių. Tyrimai rodo, kad jis gali padėti sumažinti lengvus spuogus, mažindamas uždegimą ir naikindamas spuogus sukeliančias bakterijas.

Buvo atlikta daug tyrimų su žmonėmis, vertinančių arbatmedžio aliejaus naudojimą spuogų gydymui, kurie parodė daug žadančius rezultatus. Tačiau tyrimų dizaino skirtumai apsunkina galutinių išvadų apie jo veiksmingumą ir saugumą darymą.

Viename lyginamajame tyrime nustatyta, kad arbatmedžio aliejus nebuvo veiksmingesnis už benzoilo peroksidą, įprastą spuogų gydymo priemonę, tačiau sukėlė mažiau šalutinių poveikių, tokių kaip benzoilo peroksido sukeliamas sausumas ir dirginimas.

Pagal Amerikos dermatologijos akademijos 2024 m. gaires, nepakanka įrodymų, kad būtų galima rekomenduoti vietinį arbatmedžio aliejų spuogų gydymui. Nepaisant to, jo paprastai švelnus poveikis odai daro jį potencialia galimybe tiems, kurie ieško natūralesnio požiūrio, idealiu atveju kaip papildomas, o ne pagrindinis gydymas.

Pėdų grybelis

Pėdų grybelis – tai grybelinė infekcija, pažeidžianti pėdų odą, galinti sukelti niežulį, paraudimą ir lupimąsi. Kai kurie tyrimai rodo, kad arbatmedžio aliejus gali padėti sumažinti simptomus ir kovoti su grybeliu, atsakingu už pėdų grybelį.

2002 m. tyrimas parodė, kad 25 % ir 50 % arbatmedžio aliejaus tirpalai geriau nei placebas (gydymas be veikliųjų medžiagų) palengvino pėdų grybelį tarp pirštų. Infekcija išnyko 64 % žmonių, kurie naudojo arbatmedžio aliejų, palyginti su 31 % tų, kurie naudojo neaktyvų gydymą.

Nagų grybelis

Nagų grybelis yra dažna būklė, dėl kurios nagai gali tapti stori, pakitusios spalvos ir trapūs.

Arbatmedžio aliejus yra viena iš labiausiai ištirtų natūralių priemonių nagų grybeliui gydyti, tačiau tyrimų rezultatai buvo nenuoseklūs. 

Daugelyje tyrimų trūko kontrolinių grupių arba arbatmedžio aliejus nebuvo lyginamas su patvirtintais priešgrybeliniais vaistais. Tyrimų metodų skirtumai ir skirtingas sėkmės rodiklis apsunkina tvirtų išvadų apie jo veiksmingumą darymą.

Vis dėlto, kai kurie tyrimai rodo, kad arbatmedžio aliejus, reguliariai naudojamas, gali padėti pagerinti pažeistų nagų išvaizdą. 1994 m. tyrimas parodė, kad arbatmedžio aliejus buvo toks pat veiksmingas kaip klotrimazolas, įprastas priešgrybelinis kremas. 

Priešingai, 1999 m. tyrimas parodė, kad kombinuotas kremas, kuriame buvo arbatmedžio aliejaus ir priešgrybelinio vaisto butenafino hidrochlorido, išgydė nagų grybelį 80 % dalyvių, o vien arbatmedžio aliejus neturėjo jokio poveikio.

2024 m. laboratorinis tyrimas parodė, kad arbatmedžio aliejus gali sunaikinti tam tikras grybelių padermes mėgintuvėlyje. Tačiau jo realus poveikis lieka neaiškus, ir reikia daugiau tyrimų su žmonėmis, kad būtų patvirtinta jo ilgalaikė nauda, saugumas ir veiksmingumas.

Saugus arbatmedžio aliejaus naudojimas

Arbatmedžio aliejus paprastai yra saugus vietiniam naudojimui, kai koncentracija yra mažesnė nei 15 %, tačiau jo negalima nuryti, naudoti akims, ausims ar įkvėpti. Jis nerekomenduojamas vaikams iki 12 metų, nėščioms ar žindančioms moterims, arba tiems, kurie yra alergiški jo sudedamosioms dalims.

Dr. Rebecca Gaffney, sertifikuota dermatologė ir Harvardo medicinos mokyklos dermatologijos instruktorė, pažymi, kad nors arbatmedžio aliejus gali turėti priešuždegiminių savybių, kurios galėtų padėti gydyti įvairias odos ligas, „nėra pakankamai įrodymų dėl jo saugumo ir veiksmingumo". 

Ji pabrėžia atsargaus jo naudojimo svarbą, nes „didelės koncentracijos ir netinkamas arbatmedžio aliejaus laikymas gali sukelti dirginimą ir bėrimą".

Nors arbatmedžio aliejus paprastai yra saugus daugumai žmonių, jį visada reikia naudoti atsargiai.

Štai keletas svarbių saugos patarimų:

•Prieš naudojimą aliejų atskieskite. Arbatmedžio aliejus yra labai stiprus ir gali sukelti odos dirginimą, jei tepamas tiesiai. Prieš tepant ant odos, jį reikia atskiesti nešančiuoju aliejumi, pvz., kokosų ar alyvuogių aliejumi. (Arba įsigykite atskiesto arbatmedžio aliejaus.)

•Venkite jį nuryti. Arbatmedžio aliejaus niekada negalima nuryti. Jis gali būti toksiškas, jei nurijamas.

•Pirmiausia atlikite odos lopo testą. Prieš naudodami arbatmedžio aliejų didesniame plote, užtepkite nedidelį kiekį ant odos lopo, kad patikrintumėte, ar nėra alerginių reakcijų.

•Pasikonsultuokite su gydytoju. Jei turite jautrią odą, alergijas ar medicininę būklę, pasitarkite su gydytoju prieš naudodami arbatmedžio aliejų.

Šaltinis: www.health.harvard.edu