Chroniškas stresas: kiek jis paplitęs ir kaip sau padėti?

Tai parodė psichologinės pagalbos organizacijos „Krizių įveikimo centras“ interaktyvus testas, skirtas žmonėms pasitikrinti galimo streso lygį.

Pasak „Krizių įveikimo centro“ psichologės–psichoterapeutės Astos Groblytės, žmogus, jaučiantis šiuos simptomus, gali ir nesuprasti, kas su juo negerai, jei reikšmingų fizinės sveikatos sutrikimų nėra. Tačiau ši būsena smarkiai sekina organizmą ir mažina žmogaus gebėjimą susitvarkyti su kasdieninėmis stresinėmis situacijomis.

Priežastis – per dažna įtampa dėl įvykių

„Apie užsitęsusio streso būseną kalbama tarptautiniu mastu – pastarieji metai buvo labai sudėtingi ir keliantys daug iššūkių dėl tokių didelių krizių kaip pandemija, karas Ukrainoje, kiti geopolitiniai konfliktai, dabar kylantys ekonominiai iššūkiai.

Nuo pat pandemijos pradžios 2019-ųjų gruodį, tai yra, jau trejus metus, gyvename su gana dažnomis nerimą keliančiomis naujienomis. Ir laiko tarpų tarp šių stirpų krizinį poveikį turinčių įvykių – pandemijos, karo, finansinių grėsmių – nėra arba jie per maži, kad galėtume tinkamai atsigauti“, – sako „Krizių įveikimo centro“ psichologė.

„Krizių įveikimo centro“ interaktyvioje apklausoje net trečdalis dalyvavusių žmonių pažymėjo, kad pastaruoju metu labai dažnai jautėsi nervingi, nerimaujantys, neįprastai emocionalūs, lengvai susierzinantys, dar trečdalis šiuos simptomus jautė pakankamai dažnai.

Mažiausi nemalonumai ar netikėtos situacijos iškart lengvai išbalansuodavo kas ketvirtą testą atlikusį žmogų, kas trečią – pakankamai dažnai, taip pat kas trečią – kartais, o retai – kas dešimtą.

Tai, kad labai dažnai ar gana dažnai patiria energijos trūkumą, pažymėjo 68 proc. respondentų, tik vidutiniškai mažiau nei vienas žmogus iš dešimties nesiskundė energijos stygiumi.

Prarastą apetitą, polinkį rinktis nesveikus užkandžius gana dažnai jautė 47 proc. respondentų. Taip pat 46 proc. jų pažymėjo, kad dažnai kylantį nerimą, susierzinimą, stresą bandė malšinti alkoholiu, greitu maistu, saldumynais ar rūkymu.

Susigyventi su iššūkiais – neįmanoma

A. Groblytės teigimu, gali atrodyti, kad priprantame prie nerimą keliančių naujienų ir jų poveikis mažėja.

Tačiau tokios žmonių reakcijos, kaip pabrėžtinas abejingumas arba vengimas iš viso kalbėtis apie krizinius įvykius, kaip ir stiprios emocinės reakcijos, padidėjęs dirglumas ar negalėjimas atsitraukti nuo naujienų, rodo, kad jų poveikis mums didelis, tik kiekvienas ieškome savų būdų, kaip rasti priimtiną santykį su šiais kriziniais įvykiais.

„Atrodo, tarsi susigyvenome su dažnais iššūkiais, bet tai nereiškia kad po jų atsigavome – tada įtampa lieka, stresas tampa nuolatiniu ir neretai sukelia minėtus simptomus, galinčius smarkiai pabloginti žmonių sveikatą.

O jei žmogus gyvena užsitęsusiame strese, jis yra kur kas pažeidžiamesnis, jam tampa dar sudėtingiau įveikti netikėtai ištikusias asmenines krizes: netektis, ligas, skyrybas, konfliktus ir pan. Todėl nereikėtų ignoruoti užsitęsusios įtampos, nerimo, suprastėjusios sveikatos“, – pažymi A. Groblytė. 

Pasak jos, krizių ar sukrečiančių įvykių negalime išvengti, bet savo psichologinį atsparumą didinti tikrai galime. Pirmiausia pastebėti, jei mūsų fizinė ir psichinė savijauta yra pakitusi, pablogėjusi, ir atpažinti kas, kokie įvykiai ar grėsmės mus labiausiai neramina ar stipriai paveikė.

Galbūt yra būdų labiau pasirūpinti savo saugumu arba emociniu stabilumu, gal verta pasidalinti savo nerimu su artimaisiais. Pasikalbėjus su draugais galite pamatyti kad tie patys įvykiai turi poveikį ir kitiems, tik kiekvienas reaguoja savaip, o bendrystė ir atjauta krizėje gali būti didelė atrama.

Ir šiuo metu būtina sutvirtinti savo fizinės ir psichinės sveikatos pamatą: pasirūpinti pakankamu miegu, poilsiu, subalansuota mityba, judėjimu, kasdieniu buvimu gryname ore, socialiniais ryšiais.  

Kiekvienas turi rasti savo atsigavimo resursus

„Kiekvienam žmogui verta žinoti ir rasti kuo daugiau dalykų kas konkrečiai jam geriausiai padeda atsipalaiduoti, pakrauti savo vidinę „bateriją“ – tai gali būti pomėgiai, įvairios poilsio formos, prasminga veikla ir pan.

Žinoma, jei jau esame gerokai įsivažiavę į chroniško streso būseną su visais simptomais, reikia kantrybės ir nuoseklumo, kad galėtume iš jos išeiti.

Jei patiems sudėtinga, patarčiau nedelsti ir kreiptis patarimo ar pagalbos į psichologus, psichoterapeutus. Nesprendžiamos problemos dažnai tik blogėja, gali vystytis į depresiją, nerimo sutrikimus ar priklausomybes“, – pabrėžia „Krizių įveikimo centro“ atstovė.  

Praėjusiais metais „Krizių įveikimo centro“ budintys psichologai suteikė 4035 konsultacijas. Į centrą psichologinės pagalbos kreipėsi ir pabėgėliai iš Ukrainos – jiems suteiktos 157 konsultacijos.

Pasak juos  konsultuojančių centro savanorių, ukrainiečiai dažnu atveju taip pat yra chroniško streso būsenoje, o psichologinės pagalbos dažniausiai kreipiasi dėl trauminių patirčių, adaptacijos sunkumų, netekties išgyvenimų, santykių sunkumų.