Daktaras Paieška, profesorius DI ir pacientas iš pajūrio: receptus pradeda rašyti internetas

Prieš porą dešimtmečių pirmasis žingsnis susirgus dažniausiai buvo skambutis šeimos gydytojui. Šiandien daugelis pirmiausia atsiverčia naršyklę arba užduoda klausimą dirbtinio intelekto pokalbių sistemai. Nuo slogos iki odos bėrimų, nuo pilvo skausmų iki nerimo - internetas tapo kone didžiausia pasaulio „poliklinika“.

Vakarų Lietuva nėra išimtis. Klaipėdoje, Kretingoje, Šilutėje ar Palangoje gyvenantys žmonės gyvena tokiame pačiame informacijos sraute kaip Niujorke ar Tokijuje. Skirtumas tik tas, kad ne kiekvienas geba atskirti patikimą medicininę informaciją nuo gražiai parašytos, bet pavojingos dezinformacijos.

Kodėl žmonės vis dažniau gydosi patys?

Savigyda nėra naujas reiškinys. Arbatos nuo peršalimo, močiutės receptai ar vaistininko patarimai egzistavo visada. Tačiau internetas ir dirbtinis intelektas šį procesą pakėlė į visiškai kitą lygį.

Pirmiausia - informacijos greitis. Atsakymą galima gauti per kelias sekundes, o vizito pas šeimos gydytoją kartais tenka laukti kelias dienas ar net savaites.

Antra priežastis yra informacijos gausa. Medicinos straipsniai, vaizdo įrašai, tinklalaidės, pacientų forumai, socialinių tinklų įrašai ir DI pokalbių sistemos sukuria įspūdį, kad visos žinios yra ranka pasiekiamos.

Trečia - žmonių noras patiems kontroliuoti savo sveikatą. Vis daugiau pacientų nebenori būti pasyvūs gydymo proceso stebėtojai. Jie nori suprasti diagnozes, vaistų veikimą ir galimas alternatyvas.

Sveikatos apsaugos specialistai pripažįsta, kad toks aktyvesnis domėjimasis savaime nėra blogas reiškinys. Problemos prasideda tada, kai internetinė informacija pakeičia profesionalią medicininę konsultaciją.

Neretai simptomai tampa interneto detektyvu

Savigydos scenarijai šiandien kartojasi stebėtinai panašiai.

Žmogus pajunta simptomus. Tada į paieškos sistemą įveda: „skauda kairį šoną“, „galvos svaigimas rytais“, „raudonos dėmės ant odos“.

Po kelių minučių jau skaito apie dešimt skirtingų diagnozių: nuo paprasto peršalimo iki itin retų ligų.

Dar vienas žingsnis yra klausimas dirbtiniam intelektui. Šis dažnai pateikia gana logišką galimų priežasčių sąrašą, primena kreiptis į gydytoją, tačiau žmogus neretai išgirsta tik tai, ką nori girdėti.

Toliau seka žmogaus sprendimai:

• perkami maisto papildai;
• atsisakoma gydytojo paskirtų vaistų;
• pradedamos „natūralios" dietos;
• vartojami internete rekomenduojami preparatai;
• atidedamas vizitas pas specialistą.

Kartais tai baigiasi niekuo. Kartais simptomai iš tiesų praeina savaime. Tačiau kartais prarandamas brangiausias dalykas - laikas.

Dirbtinis intelektas - gydytojo konkurentas ar pagalbininkas?

Pastaraisiais metais milijonai žmonių medicininių klausimų pradėjo klausti dirbtinio intelekto sistemų.

Jų privalumas akivaizdus. Jos moka aiškiai paaiškinti medicininius terminus, padeda suprasti laboratorinių tyrimų atsakymus, paaiškina vaistų veikimo principus ar padeda pasirengti vizitui pas gydytoją.

Vis dėlto sveikatos apsaugos ekspertai nuolat pabrėžia svarbiausią ribą - dirbtinis intelektas neturi žmogaus apžiūros, negali atlikti tyrimų ir negali matyti viso klinikinio vaizdo. Todėl net ir pažangiausias algoritmas negali visiškai pakeisti gydytojo sprendimo.

Šiandien vis daugiau medikų į DI žiūri ne kaip į priešą, o kaip į papildomą informacijos priemonę. Svarbiausia yra, kad galutiniai sprendimai dėl diagnozės ir gydymo liktų medicinos specialistų rankose.

Ekspertų žvilgsnis: informacijos perteklius gali tapti liga

Visuomenės sveikatos specialistai pastebi dar vieną reiškinį- informacijos perteklių.

Žmogus perskaito dešimt straipsnių, penkiolika komentarų, pažiūri septynis vaizdo įrašus ir gauna keturis skirtingus atsakymus. Vietoj aiškumo atsiranda nerimas.

Komunikacijos ir internetinio turinio ekspertai šį reiškinį vadina informaciniu triukšmu. Socialinių tinklų algoritmai dažniausiai rodo ne patikimiausią, o daugiausiai emocijų keliančią informaciją. Sensacingi teiginiai, tokie kaip „gydytojai slepia“, „farmacijos pramonė nenori, kad tai žinotumėte“, sulaukia gerokai daugiau dėmesio nei nuosaikūs specialistų paaiškinimai.

Dirbtinio intelekto atsakymai taip pat priklauso nuo to, kaip suformuluojamas klausimas. Jei žmogus ieško patvirtinimo jau turimai nuomonei, jis gali ignoruoti visus perspėjimus ir susitelkti tik į jam palankias išvadas.

Kada savigyda tampa pavojinga?

Didžiausia rizika kyla tuomet, kai uždelsiama diagnozė.

Pavyzdžiui, nuolatinis kosulys gali būti paprasta virusinė infekcija, tačiau gali signalizuoti ir apie plaučių ligas.

Pilvo skausmas gali reikšti apsinuodijimą maistu, bet gali būti ir ūmaus apendicito pradžia.

Galvos skausmas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau retais atvejais gali būti rimtų neurologinių sutrikimų požymis.

Dar viena problema yra netinkamas vaistų vartojimas. Internete vis dar gausu patarimų savarankiškai vartoti antibiotikus, hormoninius preparatus ar įvairius „stebuklingus“ papildus. Tokie sprendimai gali ne tik nepadėti, bet ir pabloginti sveikatos būklę ar apsunkinti vėlesnį gydymą.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti socialiniuose tinkluose plintančius „stebuklingus“ gydymo metodus, kurių neveiksmingumas arba pavojus nėra pagrįstas moksliniais tyrimais.

Ar internetas gali būti naudingas pacientui?

Vien tik smerkti savigydą būtų pernelyg paprasta.

Internetas šiandien padeda žmonėms geriau suprasti savo organizmą. Pacientai dažniau pastebi ligų simptomus ankstyvose stadijose, aktyviau dalyvauja priimant gydymo sprendimus, geriau pasiruošia konsultacijoms ir drąsiau užduoda klausimus gydytojams.

Dirbtinis intelektas gali padėti suprasti sudėtingus medicininius terminus, paaiškinti tyrimų rezultatus suprantama kalba, priminti apie vaistų vartojimą ar paskatinti neatidėlioti vizito pas gydytoją.

Kitaip tariant, problema nėra pats internetas. Problema atsiranda tada, kai internetas tampa vieninteliu gydytoju.

Sveikiausias receptas - bendradarbiauti, o ne konkuruoti

Šiuolaikinė medicina juda link partnerystės. Pacientas gali ateiti į konsultaciją jau perskaitęs informaciją, uždavęs klausimus dirbtiniam intelektui ir pasiruošęs diskusijai.

Gydytojui tai nebūtinai yra problema. Priešingai, toks pacientas dažnai geriau supranta gydymo eigą ir atsakingiau laikosi rekomendacijų.

Tačiau būtina nepamiršti vienos taisyklės. Internetas pateikia tikimybes. Gydytojas nustato diagnozę. Šių dviejų dalykų painioti nereikėtų.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

„Gintariukų“ vertinimas

Teiginys:

„Daugelį ligų galima išsigydyti perskaičius informaciją internete. Nereikia laukti eilėje pas gydytoją. Greita ir patogu.“

Įvertinimas: 1 iš 5 gintariukų.

Kodėl?

Internetas ir dirbtinis intelektas gali būti puikūs pagalbininkai ieškant informacijos, geriau suprantant simptomus ar ruošiantis vizitui pas gydytoją. Tačiau jie negali pakeisti medicininės apžiūros, diagnostinių tyrimų ir individualiai parinkto gydymo. Kai kuriais atvejais savarankiškai priimti sprendimai gali padėti įveikti nesudėtingus negalavimus, tačiau rimtesnių ligų atveju delsimas kreiptis į specialistus gali turėti skaudžių pasekmių.

Verdiktas: internetas gali padėti tapti sąmoningesniu pacientu, bet kol kas jis nėra gydytojo pakaitalas. Ir, tikėtina, dar ilgai juo netaps.