Depresija: ką ji signalizuoja ir kaip ją įveikti?

Kas yra depresija? Ar galima ją įvardinti kaip apsaugą ar ženklą, kad žmogus gyvena ne savo gyvenimą?

Depresija – tai mirę, neišgedėti lūkesčiai. Pasižiūrėjus į žmonių istorijas, kurie kenčia nuo depresijos, galima pastebėti, jog juos vienija netektys. 

Nors netektimi mes įpratę vadinti artimų žmonių mirtis, tačiau lygiai tokias pačias netekties ir gedėjimo fazes išgyvename, kai miršta mūsų lūkesčiai. 

Lūkesčiai turėti darnią šeimą, būti įvertintam ir mylimam, turėti sveikus ir laimingus artimuosius, gyventi meilėje, realizuoti savo talentus širdžiai artimoje veikloje, dirbti mylimą darbą, turėti gerų ir artimų draugų ratą, sukurti finansinę gerovę, įsilieti į bendruomenę, įgyvendinti įvairius projektus ir panašiai. 

Kartais tokių praradimų būna labai daug ir kai nuolat ištinka netektis po netekties, žmogus pasiekia psichinį ir emocinį išsekimą. Jis deramai neįsisąmonina, kas jo gyvenime įvyko, giliai viduje užgniaužia kylančius jausmus ir emocijas, lyg niekur nieko bando gyventi toliau nesureikšmindamas nutikusių praradimų, kol, galiausiai, pasiekia depresijos būseną. 

Kiekviena netektis turi penkias gedėjimo stadijas – neigimas, pyktis, derybos, liūdesys, susitaikymas. Užsitęsusi liūdesio stadija gedėjimo procese ir yra depresija. 

Tad depresiją pavadinčiau ženklu, kuris signalizuoja atkreipti dėmesį į giliai užgniaužtus jausmus, kurie prašosi būti pripažinti ir deramai išveikti.

Kodėl ne visi pasveiksta nuo depresijos? Kodėl kartojasi atkryčiai, o kiti visą gyvenimą nugyvena vartodami vaistus?

Prisiimti atsakomybę pasveikti nėra lengva, nes tai reiškia - tapti ištikimu savo savasčiai maksimaliai, be jokių kompromisų.

Dažnai šis kelias reikalauja itin daug valios pastangų ir tenka imtis kardinalių pokyčių praktiškai visose gyvenimo srityse. Tikrai ne visi ryžtasi skirti tiek laiko, dėmesio ir energijos, kiek reikalauja jų sudėtinga savijauta. 

Todėl kartais sąmoningai, kartais nesąmoningai pasirenkamas tik medikamentinis kelias, kuris padeda tvarkytis su pasekmėmis, tačiau negydo priežasčių. Medikamentai, kaip papildoma priemonė tikrai gali padėti ir pastūmėti geram pokyčiui, tačiau vien jų nepakanka.

Vienas labai gerbiamas psichiatras-psichoterpeutas yra sakęs, kad depresiją įveikti medikamentai padeda trisdešimt procentų, psichoterapija – penkiasdešimt, o fizinis aktyvumas – šešiasdešimt procentų. Tad labai svarbu rūpintis fizine sveikata, tinkama mityba, sportuoti ir daug judėti, ypač tai daryti gamtoje. 

Fizinis kūnas yra mūsų visų senų, neišgyventų emocijų ir jausmų saugykla. Per judesį mes sau padedame išsivalyti emociškai, suaktyvėja energijos tėkmė.

Taip pat sveikimui didelę įtaką daro ir psichoterapija. Joje gaunamas tinkamas palaikymas, lavinamas emocinis intelektas ir plečiamas sąmoningumas. 

Kai žmogus teisingai išmoksta stebėti ir suprasti save, supančią aplinką, savo sąveiką su aplinka ir save santykyje su kitu žmogumi, jam tampa lengviau identifikuoti, kas iššaukia depresinės būsenos atkryčius ir tampa aiškiau, kaip juos įveikti. 

Pasirinkimas sveikti, tai kantrybės, laiko ir nuoseklaus darbo reikalaujantis procesas, susidedantis iš daug skirtingų komponentų. Tai neveikia taip greitai, kaip piliulė vaistų, bet pasveiksta tikrai visi, kurie priima tvirtą sprendimą pasveikti. 

Artėja šventės, kaip manote, kodėl šventiniu laikotarpiu žmonės jaučiasi prasčiau? Kaip padėti sau išgyventi šį periodą kuo lengviau?

Tradiciškai šventės – tai šeimos susibūrimo metas. Tačiau dažno žmogaus realybė neatitinka visuomenėje kuriamų ir viešai rodomų iliuzinių standartų su gausia ir laiminga gimine prie turtingo Šv. Kalėdų stalo. Gyvenimas prasilenkia su puošnia reklama - tai kelia liūdesį. 

Žmonėms labai trūksta meilės jausmo, tarpusavio ryšio, bendrystės, darnos su artimaisiais, nėra namų jaukumo, finansinės gausos ir kitų jiems svarbių dalykų. 

Prie šventinio stalo fiziškai esama su kitais, bet jaučiamas dvasinio artumo stygius, giluminio supratimo taip pat. Išryškėja vienišumo jausmas. Deja, bet taip gyvena labai daug žmonių, nors ir jų socialiniuose tinkluose gali atrodyti priešingai. 

Priežasčių gali būti įvairių, o vienareikšmio atsakymo nėra. Žmonės skirtingi, jų gyvenimo istorijos bei situacijos taip pat skiriasi, todėl svarbu individualiai žiūrėti, kokie susikurti lūkesčiai tampa neįgyvendinti, o poreikiai nepatenkinti. Juose ir slypi prastos savijautos šaknys. 

Kad šventinis laikotarpis keltų daugiau teigiamų emocijų, rekomenduoju atsigręžti į tikrąją švenčių esmę ir prasmę bei dvasines vertybes - tai įneša vidinės ramybės. Išlaikykite autentiškumą ir kurkite sau palankias šventines tradicijas, pripildytas dėkingumo už tai, kas yra gera ir vertinga Jūsų gyvenimuose. 

------

Daugiau panašaus turinio - https://www.instagram.com/drasus.pokalbiai/ 

Pagalbos linijos - https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/