Anksčiau gydytojai manė, kad depresija iš esmės buvo smegenų liga, kurią sukelia serotonino trūkumas, todėl depresija gydoma vaistais, kurie didina serotonino koncentraciją smegenyse.
Tačiau depresija gali būti daug sudėtingesnė liga.
Nauji tyrimai rodo, kad stresas gali sukelti uždegiminius pokyčius smegenyse ir periferinėje imuninėje sistemoje.
Dėl to susidaro uždegimą stiprinantys citokinai, kurie keliauja į smegenų „atlygio“ centrą ir iš esmės jį deaktyvuoja, sukeldami anhedoniją arba susidomėjimo ir malonumo praradimą.
Anhedonija yra ryškus depresijos simptomas.
Stresas, uždegimas ir depresija
Ilgą laiką uždegimas buvo laikomas esminiu atsaku į audinių pažeidimą ar mikrobų patekimą į organizmą.
Vis dažniau manoma, kad stresas sukelia panašią reakciją ir tai gali būti reikšmingas psichikos sutrikimų, įskaitant depresiją, veiksnys.
Depresija sergančių žmonių kraujyje dažnai būna didesnis uždegiminių citokinų kiekis.
Daugelis tyrimų parodė, kad uždegimo gydymas gali pagerinti depresiją.
Daug streso sukeliantys įvykiai suaktyvina simpatinę nervų sistemą ir pagumburio-hipofizės-antinksčių (HPA) ašį, kuri sukelia „kovok arba bėk“ reakciją, kuri užtvindo organizmą katecholaminais, gliukokortikoidais ir kitomis su stresu susijusiomis medžiagomis, kurios savo ruožtu suaktyvina tam tikras imuninės sistemos ląsteles, gaminančias citokinus.
Citokinai yra plati smuklių baltymų kategorija, tokia kaip interferonas, interleukinas ir kt.
Yra dvi citokinų rūšys: uždegiminiai citokinai, kurie skatina uždegimą, ir priešuždegiminių citokinų, kurie kovoja su uždegimu.
Dabar žinome, kad tam tikri uždegiminiai citokinai yra susiję su nerimu, lėtiniu skausmu ir, blokuodami smegenų „atlygio“ centro funkciją, depresijos vystymusi.
„Atlygio“ sistema susieja įvairius dirgiklius (medžiagas, situacijas, įvykius ar veiklą) su teigiamu ar pageidaujamu rezultatu (t. y. jaustis gerai ir laimingai).
Kai jis nusileidžia, žmogus nebejaučia malonumo. Depresija sergantis žmogus izoliuojasi ir jaučiasi liūdnas.
Dr. Steve'as Cole'as, UCLA medicinos mokyklos medicinos, psichiatrijos ir elgsenos mokslų profesorius, vienas pirmųjų pradėjo signalų perdavimo būdų, sukeliančių psichologines ir socialines būsenas genų reguliavimo kontekste, tyrimus.
Signalo perdavimo keliai perduoda informaciją iš ląstelės išorės, per ląstelės membraną į ląstelės vidų, kur ji gali pradėti grandininę reakciją, kuri galiausiai veda prie branduolio viduje esančių genų įjungimo arba išjungimo.
Neseniai paskelbtame tyrime Cole'as pranešė apie juodaodžių motinų tyrimą rasiniu požiūriu atskirtuose Čikagos pietinės dalies rajonuose.
Sunkus jausmas, kurį išreiškė dauguma tiriamųjų, buvo „buvimas spąstuose“.
Šios moterys patyrė padidėjusius potrauminio streso sutrikimo (PTSD), depresijos simptomų ir gliukokortikoidų receptorių genų reguliavimo sutrikimus.
Jausmas, tarsi būtų įstrigusios, gyvenimas smurtinėje aplinkoje buvo susijęs su didesniu kortizolio išsiskyrimu iš HPA ašies ir dėl to neigiamu grįžtamojo ryšio slopinimu gliukokortikoidų receptorių (GR) mRNR lygiu.
Rašydamas apie biologinius diskriminaciją lemiančius veiksnius, Cole'as nustatė, kad diskriminacija buvo susijusi su smegenų tinklų, susijusių su emocijomis, pažinimu ir savęs suvokimu, pokyčiais bei struktūriniais ir funkciniais žarnyno mikrobiomo pokyčiais.
Šis tyrimas prisideda prie mūsų supratimo apie tai, kaip socialinė nelygybė tampa viso kūno patirtimi ir kaip įprastas posakis, pvz., „rasizmas man sukelia šleikštulį“, iš tikrųjų turi mokslinę prasmę.
Žarnyno bakterijos, mikrobiomas, gamina metabolitus, tokius kaip tulžies rūgštys, cholinas ir trumposios grandinės riebalų rūgštys (SCFA), kurios yra būtinos žmogaus sveikatai, taip pat daugybę neuroaktyvių junginių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir kitos smegenų cheminės medžiagos, reguliuojančios nuotaiką.
Todėl nenuostabu, kad psichikos ir neurologinės ligos, įskaitant išsėtinę sklerozę, autizmą, šizofreniją ir depresiją, dažnai pasireiškia kartu su virškinimo trakto ligomis.
Naujausi tyrimai praplečia mūsų supratimą apie tai, kaip mikrobiomas bendrauja su enterine nervų sistema („The Thoughtful Bowel“), imunine sistema ir, naudojantis klajoklio nervu, smegenimis.
Dabar yra daugybė įrodymų, jog vienatvė yra prastos psichologinės ir fizinės sveikatos rizikos veiksnys.
Vienatvė paprastai reiškia nerimo ir disforijos jausmus, atsirandančius dėl neatitikimo tarp asmens pageidaujamo ir pasiekto socialinių santykių lygio.
Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto, San Diego, La Jolla, nustatė, kad vienatvė yra susijusi su žarnyno mikrobiomo įvairovės stoka, todėl sumažėja atsparumas su stresu susijusiems sutrikimams, o tai lemia tolimesnes ligas, tokius kaip lėtinis uždegimas ir depresija.
Todėl galima suprasti, jog daugelis veiksnių, tokių kaip stresas, uždegimas ir kiti, o ne tik „cheminis disbalansas“, „serotonino deficitas“, yra atsakingi už depresijos ir kitų psichinių bei fizinių ligų vystymąsi.
Streso mažinimas
Priklausomai nuo žmogaus mikrobiomo, tam tikri antidepresantai gali būti naudingi vieniems žmonėms,tačiau neturėti jokio poveikio kitiems.
Be jokios abejonės, asmens mikrobiomo įvertinimas prieš pradedant gydymą bus svarbus laboratorinis tyrimas ateityje.
Be to, nemedikamentinis sunkios depresijos gydymas, pavyzdžiui, mankšta, gali būti skatinamas siekiant gydyti uždegimą.
Nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštys yra potencialūs su depresijos sutrikimais susijusių uždegimų gydymo būdas.
Gerųjų žarnyno mikrobų stiprinimas – probiotikais, ar į mitybą įtraukiant jogurto ar kito fermentuoto maisto – gali būti veiksmingas bandymas gydyti sunkiai įveikiamą depresiją, kurios negalima gydyti tradiciniais gydymo būdais.
Steve'as Cole'as plačiai tyrinėjo savireguliacijos tema. Jis laikosi nuomonės, kad mes esame savo gyvenimo architektai labiau nei suvokiame.
Mūsų subjektyvi patirtis turi daugiau galios nei mūsų objektyvi situacija.
Jei jausimės gerai patys, pagerės ne tik mūsų sveikata, bet ir santykiai su savimi ir aplinka.
Yra daug būdų, kaip galime pakelti savigarbą ir tapti optimistiškesni.
Gydymo metodai, nukreipti prieš uždegimus ir žarnyno mikrobiomą kartu su SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai) ir SNRI (serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai), gali būti veiksmingesni nei vien SSRI ar SNRI.
ŠALTINIS: Psychology Today
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą