Bijojo nedarbingumo
Šiandien Margarita vėl gali puoselėti savo sodybą ir vos grįžusi iš darbo pulti prie savo mėgstamų gėlynų.
Savaitgalio rytais moteris geria kavą lauko terasoje ir pro žiūronus stebi paukštelius.
Tokia idile ji gyveno ir prieš ketverius metus, kai vieną vakarą jai pradėjo stipriai svaigti galva.
„Siaubingai supykino, pagalvojau, kad dėl šios problemos bus kaltas spaudimas.
Pasimatavusi pamačiau, kad jis normalus.
Naktį verčiantis ant kito šono atrodė, lyg su manimi sukasi visas kambarys“, - pasakojo Margarita.
Negalavimams nesitraukiant moteris pradėjo ieškoti jų priežasties.
„Galiausiai iš vietinių specialistų išgirdau diagnozę, kad man yra Menjero liga.
Buvo išrašyti vaistai.
Pasiskaičiusi internete apie šį negalavimą supratau, kad ilgainiui dėl jo galiu net apkursti“, - prisiminė nejaukias akimirkas moteris.
Ji stengėsi nesureikšminti savo ligos ir nepaisant nemalonių simptomų gyvenimo būdo nekeitė.
„Stengiausi judėti kuo lėčiau, nes kaskart verčiantis lovoje, pakeitus padėtį, galva sukdavosi.
Būdavo bloga lyg karuselėse.
Darbe būdavo sunku rašyti, skaityti.
Bijojau, kad galiu likti nedarbinga, nors tokias mintis ir vijau į šalį“, - skundėsi Margarita.
Nors moteris gėrė Menjero ligai valdyti skirtus vaistus, jie visiškai negelbėjo net ir padidinus dozes.
Vėl grįžusi pas medikus paguodos nesulaukė.
„Jie nesigilino. Pasvarstė, gal mano ligos eiga sunkesnė ir paleido namo“, - liūdinančias žinias išgirdo Margarita.
Bėdą išsprendė per kelias minutes
Iki tol energija trykštanti moteris kasryt nubėgdavo po 10 kilometrų, padarydavo 100 atsilenkimų.
Dabar apie visa tai galėjo tik pasvajoti.
„Pastebėjau, kad ir mano draugo, su kuriuo gyvenau septynerius metus, dėmesys atšalo.
Tačiau baisiausia, žinoma, buvo tapti neįgaliai, netekti darbo“, - apgailestavo Margarita.
Ji nusprendė nenuleisti rankų ir toliau bandė ieškoti pagalbos.
„Išsiklausinėjusi pažįstamų išgirdau, kad Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirba gera specialistė Irina Arechvo.
Prisiregistravusi paprašiau savo vyriškio, kad nuvežtų mane porą šimtų kilometrų į Vilnių“, - pamena Margarita.
Patekusi į specialistės kabinetą moteris gydytojai parodė ankstesnių tyrimų rezultatus ir gydytojų išvadas bei pasipasakojo savo negalavimus.
Ji buvo įsitikinusi, kad vėl užsisuks tyrimų maratonas ir išeis su pluoštu receptų.
Tačiau išklausiusi pacientę medikė ją apžiūrėjo ir liepė atlikti gan paprastą pratimą, vadinamą Epley manevru.
„Neįtikėtina, bet per kelias minutes mano vargus lyg ranka nubraukė.
Baigėsi pykinimas, galvos svaigimas, vėl galėjau daryti viską, ką iki šiol, nesibaimindama, kad žemės išslys iš po kojų.
Gydytoja I. Arechvo man kaip dovaną įteikė mano pačios ankstesnį gyvenimą“, - sujaudinta kalbėjo Margarita.
Interviu su specialistu
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja otorinolaringologė dr. Irina Arechvo:
- Pradinė diagnozė buvo klaidinga, o jūs per akimirką nustatėte sutrikimą. Koks tas stebuklingas metodas, išsyk išvaduojantis nuo svaigimo?
- Gerybinis paroksizminis (priepuolinis) pozicinis svaigimas (GPPS) - taip vadinasi liga, kuri buvo ir pacientės simptomų priežasts yra, turbūt, mėgstamiausia kiekvieno otoneurologo/otologo diagnozė.
Nors šioje srityje dirbu daug metų, iki šiol greitas ir efektyvus gydomojo pozicinio manevro efektas žavi mane beveik tiek pat, kiek ir pacientus.
Pacientai gali ilgą laiką skųstis varginančiu svaigimu, gerti vaistus nuo svaigimo, todėl jiems sunku patikėti, kad paprasti gydytojo veiksmai gali greitai ir efektyviai pašalinti simptomus.
Pagal galimybes aš visada stengiuosi pacientams išsamiai paaiškinti ligos atsiradimo mechanizmus.
Dabar šiam tikslui naudoju išmaniojo telefono aplikaciją aVOR (Otometrics).
Man studijuojant rezidentūroje apie šią ligą buvo kalbėta labai mažai, neprisimenu nei vieno „gyvo“ atvejo.
Per pastarąjį dešimtmetį situacija labai pagerėjo, jauni gydytojai puikiai išmano šios ligos mechanizmus ir moka atlikti gydomuosius manevrus.
Mano pagrindinis klinikinis ir mokslinis interesas visada buvo ausų chirurgija.
2005 m. atlikinėjau stažuotę Stanforde ausų chirurgijos klinikoje.
Mačiau, kad pacientai ateidavo besiskųsdami ne tik tipiniais ausų ligų simptomais, bet ir galvos svaigimu.
Kolegos chirurgai nekalbėjo apie tai, kad svaigimą sukelia kraujotakos sutrikimai, nesiųsdavo pacientus neurologo konsultacijai, jie tiesiog paguldydavo pacientus atlošta galva, pasukdavo pacientą ir svaigimas dažniausiai greitai išnykdavo.
Taip aš praktiškai susipažinau su šia liga.
Paradoksalu, bet konservatyviai gydyti galvos svaigimą, mane išmokė būtent chirurgai.
Kalbant apie GPPS, negalima nepaminėti JAV gydytojo John Epley pavardės.
Kasdien tūkstančiai gydytojų mini jo pavardę, atlieka jo sugalvotą gydomąjį pozicinį manevrą, tūkstančiai pacientų „Google“ paieškoje ieško jo tam, kad namie teisingai pakartotų.
Bet į jo atradimą pradžioje buvo žiūrima skeptiškai.
Praeitame amžiuje ausų chirurgai operuodavo šiuos pacientus, darydavo didelės apimties operacijas, kurios ne tik nepagydydavo, bet dažnai paūmindavo simptomus.
J. Epley sugalvojo, kaip vidinės ausies labirinte nutrūkusius ir judančius kalcio karbonato kristalus grąžinti į vietą, kur jie daugiau nebesukeldavo simptomų.
Jo pacientai atsikratydavo varginančių simptomų be vaistų ir chirurginių pjūvių.
Bet jam tai vos nekainavo otorinolaringologo licencijos.
Jei dar prieš kokius 10-15 metų Lietuvoje ši liga galėjo būti pakankamai ilgai nediagnozuojama, dabar, ypač priėmimo skyriuose (kur teisinga diagnozė yra gyvybiškai svarbi) susiklosto priešinga situacija – GPPS dažnai yra hiperdiagnozuojamas.
Tai, mano akimis žiūrint, yra tiesiog pavojinga situacija.
Priežastis, manau, yra nepakankama klinicistų patirtis, tad stengiuosi kuo dažniau skaityti paskaitas šia tema.
Dažnai konsultuotis ateina pacientai, išgirdę apie „kristalus“ per televiziją, pasiskaitę internete, pažiūrėję filmukų Youtub‘e.
- Pozicinis galvos svaigimas dažnas pacientų skundas?
- Tokius pacientus matau beveik kasdien, kartais po kelis per dieną.
Matau juos įvairiose situacijose.
Matau priėmimo skyriuje, kur pacientai dažnai atvyksta dėl pirmo priepuolio.
Konsultuodama otoneurologiniame kabinete matau pacientus, kurie jau kažkurį laiką gyvena su šia liga.
Dažniausiai būtent pacientai patys ir pasako savo diagnozę:
„man svaigsta, kai pasiverčiu lovoje ant šono“,
„negaliu pakabinti užuolaidų, negaliu paimti daiktų nuo viršutinės lentynos“,
„kritau, apžiūrinėjant freskas bažnyčioje“.
Visi šie skundai nurodo į pozicinį galvos svaigimą.
- Kas apsunkina šios ligos diagnostiką?
- Man, kaip ir daugeliui kolegų otoneurologų, diagnozuoti šią ligą yra sekundžių reikalas.
Bet kai girdžiu pacientų istorijas apie mėnesiais besitęsiančius simptomus, matau, kad dar turime tobulėti.
Ar būtinai reikia turėti brangią aparatūrą, norint diagnozuoti šią ligą?
Esu įsitikinusi – tikrai ne.
Visus pacientus, kurie skundžiasi poziciniu rotacinio pobūdžio galvos svaigimu, kai nėra kitų neurologinių simptomų, reikia paguldyti į taip vadinamąją Dix-Hallpike poziciją atlošta galva, pasukus ją į vieną ar kitą šoną.
Šioje pozicijoje vertinamas nistagmas - nevalingi akių judesiai.
Pamačius tipinį pozicinį nistagmą diagnozė yra akivaizdi.
Papildomų tyrimų nereikia.
Atlikus pozicinius manevrus pacientas yra pagydomas per keletą minučių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą