Geležies trūkumas – dar ne mažakraujystė: patarimai, kaip teisingai kaupti jos atsargas

Svarbu pasitikrinti likutį

Įtarti geležies trūkumą – sudėtinga. Pasak vaistininkės, simptomai iš esmės nesiskiria nuo bendro nuovargio, todėl juos galima maišyti su kitų vitaminų ar mikroelementų stygiumi.

„Negalavimai – tai bendras silpnumas, nuovargis, išblyškusi oda, gali trūkinėti lūpų, akių kampučiai, slinkti, skylinėti, trupėti plaukai. Galbūt, labiau neįprasta tai, kad gali pakisti ir skonio receptoriai, kilti noras ragauti ledo, molio, kreidos,“ – pasakoja specialistė.

Trūkumą geriausiai įvertinti padės ne bendri kraujo, o papildomi feritino tyrimai: „Feritinas yra pagrindinis rodiklis, rodantis geležies trūkumą. Jis atskleidžia jos atsargų kiekį organizme.

Paprastas geležies tyrimas gali rodyti, kad geležis yra normos ribose, tačiau jeigu trūksta atsargų, sustoja procesai. Organizmas tinkamai neaprūpinamas deguonimi. Todėl feritino tyrimas yra tikslus ir būtinas,“ – pabrėžia L. Mockutė.

Kas trukdo įsisavinti geležį?

Su maistu gaunama geležis yra dviejų tipų – gyvulinės (hemo) ir augalinės (ne hemo) kilmės. Iš raudonos mėsos, žuvies, vištienos ir kitų gyvulinių produktų gaunama geležis įsisavinama geriau. Priešingai negu augalinės kilmės – jos įsisavinama tik 5-15 procentų.

„Daržovėse ir vaisiuose yra tokios medžiagos kaip taninai, oksalatai, chitinai, kurios trukdo įsisotinti geležiai, todėl valgant augalinės kilmės produktus, reikia turėti tai omenyje. Ir nors špinatai ar grikiai turi daug geležies, dėl minėtų polifenolių, organizmas jos visiškai nepasisavina,“ – akcentuoja specialistė.

Kol geležies trūkumas nėra didelis, pasak vaistininkės, jį galima koreguoti maistu ar papildais. Tačiau jeigu feritino rodiklis nesiekia 40-imties, tokiu atveju reikėtų sunerimti, nes jau galima įtarti mažakraujystę:

„Ji nustatoma vertinant ne tik feritino rodiklį, bet ir hemoglobiną, kuris parodo geležies kiekį cirkuliuojančiame kraujyje, jeigu jo koncentracija būna mažiau negu norma 120-130 g/l.“

Lengvesniam įsisavinimui

Esant didesniam geležies poreikiui, pasak vaistininkės, vien maisto produktų neužteks. Rekomenduojama gerti dvivalenčius geležies papildus, kuriuos organizmas įsisavina geriau.

„Net ir papildų vartojimo atveju, įsisavinimas siekia tik 30 procentų. Likusi dalis lieka mūsų žarnyne, o tai sukelia nemalonius pojūčius, kaip pykinimą, vidurių užkietėjimą, skrandžio ar pilvo pūtimo skausmus,“ – vardina specialistė.

Dažna klaida ta, jog stengiantis, kad geležies organizmas įsisavintų daugiau, anot L. Mockutės, jos geriama didesnėmis dozėmis. Tuomet žarnyne jos taip pat lieka daugiau. Todėl dozę rekomenduojama didinti palaipsniui, stebint poveikį organizmui.

„Nors aprašyme siūloma dienos normos kapsules išdalinti per visą dieną, tačiau geriausia jas būtų sugerti vienu metu. Kadangi išgėrus pirmąją, organizmas išskiria medžiagas, kurios trukdo įsisavinti sekančią tabletę. Su geležimi dar rekomenduojama vartoti ir vitaminą C, kuris net kelis kartus pagerina jos įsisavinimą,“ – rekomenduoja vaistininkė.

Nevartotini maisto produktai

Nors šiandien jau yra papildų, kurie mažiau sąveikauja su maistu, anot vaistininkės, tam, kad organizme geležies atsargos kauptųsi teisingai, svarbu laikytis ir kelių mitybos taisyklių.

„Vartojant maisto papildus reikėtų atkreipti dėmesį, kad jie netinka su kai kuriais maisto produktais. Kiaušiniai, pieno produktai, raudonas vynas, juoda, žalia arbatos ir kava jungiasi prie tų pačių receptorių kaip ir geležis. Todėl jie trukdo geležies įsisavinimui.

Jeigu be rytinės kavos neapsieinama, tokiu atveju papildus rekomenduojama išgerti ne ryte kaip rekomenduojama, o per pietus. Ir bent keletą valandų nevartoti minėtų produktų,“ – patarimais dalinasi BENU vaistininkė L. Mockutė.