Klaipėdos ligoninė sureagavo į viešą gimdyvės laišką, pranešta apie gydytojos atleidimą

Anot moters, uostamiesčio medikai galėjo laiku nepastebėti sunkios žarnyno ligos.

„Esame vis dar labai pikti, labai sutraumuoti šios patirties.

Prieš nutinkant šiai mūsų istorijai, niekada nebūčiau pagalvojus, jog taip gali vykti, tai tiesiog atrodė nesuvokiama“, - teigiama naujienų portalui VE.lt adresuotame laiške, kurį pasirašiusi klaipėdietė prašė neviešinti jos vardo.

Nėščia moteris į ligoninę atvyko rugsėjo 12 dieną ir su naujagimiu ten buvo ilgiau nei dvi savaites, o vėliau buvo skubiai nuvežti į Kauno klinikas.

„Dabar mums jau viskas gerai“, - sausio 5-ąją sakė moteris, kuri nori pasidalinti savo patirtimi.

Klaipėdos universitetinė ligoninė sureagavo į pacientės teiginius - išreiškė apgailestavimą dėl negatyvių patirčių, taip pat informavo, jog viena iš šioje istorijoje minimų gydytojų gydymo įstaigoje jau nedirba. 

Ligoninės komentarą rasite žemiau tekste, pirmiau - moters  laiško tekstą. 

„Sveiki,

nurimus emocijoms kreipiuosi į jus, norėdama paviešinti vieną savo šeimos išgyventą patirtį.

Per savo gyvenimą niekada nesu parašiusi jokio komentaro socialinėje erdvėje, tačiau kai ši situacija palietė mūsų vaiką, kai kovojome už jo gyvybę, o gydytojų abejingumas peržengė visas ribas, norime paviešinti ir įspėti kitus.

2025 metais, besilaukdama 33 savaitę atvykau į Klaipėdos universiteto akušerijos-ginekologijos priėmimo skyrių dėl to, jog nejaučiau vaisiaus judesių. Padarius echoskopą bendru gydytojų sprendimu buvo nutarta atlikti ekstra cezario pjūvį.

Po operacijos kūdikis buvo perkeltas į intensyvios terapijos skyrių, kur prabuvo daugiau nei savaitę. Reanimacijoje gydytojai nuolat keitėsi, buvo viso labo tik viena gydytoja, kuri atsakydavo į kiekvieną užduotą klausimą, kuriai tikrai rūpėjo ir nuodugniai prižiūrėjo mūsų naujagimį (didžiausios padėkos jai). Kitų atsakymai dažniausia būdavo „nežinome“, „dar nežinome“, „palaukite“ ir taip be pabaigos, arba mus pamatę išvis neprieidavo, nieko nepakomentuodavo, turėdavome „gaudyti“ patys. Daugiau informacijos gaudavome iš kūdikį slaugančių slaugytojų. Iki pat išrašymo iš ligoninės taip ir neatsakė į svarbiausius klausimus, tokius kaip: ar kūdikiui yra plaučių uždegimas? (Kadangi buvo užsiminta, jog jis „gal“ yra, „gal“ progresuoja ir t.t.)

Kūdikis gimė turėdamas anemiją, geležies atsargos buvo labai mažos. Dėl to buvo reikalingas kraujo perpylimas, antibiotikai.

Kai viskas dėliojosi į vietas, daugiau nei po savaitės kūdikį perkėlė pas mus į palatą.

Pasibaigus dar vienai savaitei, buvo nutarta, jog jau būsime išrašyti į namus. Susidėjome visus daiktus, dieną prieš išsivežėme namo. Atėjus vaiką prižiūrinčiai gydytojai, pasirašėme dokumentus ir ruošėmės palikti ligoninę (gydytoja prieš išleisdama mūsų vaiko net neapžiūrėjo!).

Pridedu tai, jog atėjus gydytojai buvome žodžiu informuoti, jog „galimai“ mūsų naujagimį po gimimo pasvėrė neteisingai, paklaida apie 500 gramų. Klausimas - kaip jie skaičiavo antibiotikų dozes? Kraujo perpylimus? Tai yra košmaras, nesuvokiama realybė...

Tačiau prieš išvykdami nusprendėme pasikeisti sauskelnes. Ir pamačius jų turinį, smogė lyg iš giedro dangaus - kraujas. Pakvietus slaugytoją, ji pasakė, jog kaltas apšvietimas, dėl to atrodo kaip kraujas. Tačiau atėjus gydytojai, kūdikis pradėjo čiurkšlėm tuštintis šviežiu krauju. Mūsų mažylis, kuris taip sunkiai kovojo ir jau buvo pradėjęs darytis aktyvesnis, tapo vos judantis, vangus. Buvo nuspręsta vėl keliauti į intensyvios terapijos skyrių. Ten ėjome kelis kartus, maitinti. Tačiau nuojauta kuždėjo, jog čia nesibaigs gerai, reikia važiuoti į Kauno klinikas, nes šioje ligoninėje negauname jokių atsakymų.

Tą dieną dirbusi gydytoja ukrainietė bijojo prie mūsų prieiti, pasakyti kas vyksta, koks gydymas taikomas, kokios pasekmės mūsų gali laukti, tiesiog sakė, jog lauktume. Šiai „gydytojai“ drąsiai galiu pasakyti, jūs nei iš tolo neverta gydytojo vardo!

O laukti mes nebegalėjome. Kai užsiminėme apie Kauno klinikas, jog norime vykti, buvo grubiai atsakyta, jog nėra reikalo! Laukite! O atsakymai tik kitą dieną! Vaikas su kiekvienu atėjimu darėsi vis silpnesnis, paėmus ant rankų pamaitinti, atrodė vis lengvesnis…

Slaugytojai užsiminėme, jog norime vykti į Kauną, o grįžę į palatą sulaukėme skambučio iš pačios centro vadovės, kuri tik ramino mus, jog lauktume ir kad dažniausiai tokios situacijos, tokie kraujavimai baigiasi gerai. Tačiau mes nebegalėjo laukti, nes mūsų vaikas silpo ant akių.

Sekantį kartą nuėjus vėl prašėmes būti išvežti į Kauną, tačiau atsakymai liko tokie patys. Kol vyras nepradėjo kalbėti griežtai ir sakyti, jog arba išvežate su reanimobiliu arba susirenkame viską ir išvežame patys, tol niekas nejudėjo.

Laimei, pagaliau tiesiogine to žodžio prasme išsireikalavome būti išvežti.

Juokinga? Absurdas? Spręsti patiems. Jūs paklausykite kaip buvo atliekamas rentgenas mūsų naujagimiui…

Susirinko 5-6 darbuotojos, atsivežė aparatą, daryti rentgeną, nes prieš vežant vaiką į klinikas reikia nusiųsti į Kauną. Vyrui davė laikyti vaiką, tuo pačiu didžiausią lentą ir liepė nejudėti. Kol jis laikė, visos darbuotojos rėkavo viena ant kitos, nes nesuprato ką kur spausti.

Nuvykus į Kauną buvome perspėti, jog rentgeną turės atlikti čia, kadangi Klaipėdos ligoninė negalėjo atsiųsti nuotraukos dėl techninių nesklandumų. Mano nuomone ta nuotrauka išvis nebuvo padaryta.

Kol važiavome automagistrale į Kauną, atrodė širdis išlips lauk. Ar spėsime? Kaip jis dabar? Lindo pačios blogiausios mintys, kadangi prieš išvežant jis buvo labai silpnas…

Atvykus į Kauną situacija pradėjo darytis aiškesnė. Mums iškart buvo pasakyti variantai, kas gali būti, koks gydymas taikomas, gydytoja maloniai prisistatė ir jai papasakojus mūsų situaciją ji tik ramiai atsakė - džiaukitės, nes atvykote laiku. O kas būtų buvę, jei būtume atvykę kitą dieną? Ar išvis dar būtų buvę kam važiuoti?

Jau po paros mus informavo, jog mūsų vaikui naujagimių nekrozinis enterokolitas – tai sunki žarnyno liga, kai žarnyno sienelė užsidega, pažeidžiama ir gali pradėti nykti. Dažniausiai serga neišnešioti ar mažo svorio kūdikiai.

Tuomet žarnynas nebesugeba normaliai virškinti, negalima maitinti motinos pienu ar mišiniu, reikalingas parenterinis maitinimas (Klaipėdoje aš beveik parą maitinau savo pienu, ko žutbūt nebuvo galima daryti!). Tačiau gydytojoms pritrūko kompetencijos tai nuspręsti, o tai galėjo kainuoti gyvybę.

Kas nutinka, jei negydoma laiku?

Žarnyno skylė (perforacija);

Kraujo užkrėtimas (sepsis);

Reikia skubios operacijos, kartais pašalinama dalis žarnyno;

Ilgalaikės pasekmės: prastas maisto pasisavinimas, lėtesnis augimas;

Gali būti mirtina.

Tai skubi būklė. Laiku gydant dauguma kūdikių pasveiksta, bet delsimas labai pavojingas!

Sužinojus diagnozę ir apkalbėjus viską su gydytojais Kaune, pasijautėme kaip žaibo trenkti. Tuo pačiu ir džiaugėmės, jog jau esame patikimose rankose, tačiau tuo pačiu buvo nesuvokiamas skausmas, kaip Klaipėdos gydytojai gali taip atsainiai žiūrėti į vos 2 kilogramus sveriančio žmogaus gyvybę. Esame vis dar labai pikti, labai sutraumuoti šios patirties.

Prieš nutinkant šiai mūsų istorijai, niekada nebūčiau pagalvojus, jog taip gali vykti, tai tiesiog atrodė nesuvokiama.

Užbaigiant noriu pasakyti, jog jei gimdymas sklandus ir nėra komplikacijų, gal ir galima gimdyti Klaipėdoje. Tačiau esant tam tikroms rizikoms - nieku gyvu nerekomenduoju! Jie tiesiog nesusitvarko su savo darbu, nėra suinteresuoti siųsti į kitas, profesionalesnes gydymo įstaigas, o kodėl taip, palieku spręsti jums. “

Klaipėdos universiteto ligoninės komentaras

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) administracija atidžiai išnagrinėjo šeimos paviešintą patirtį. Nuoširdžiai apgailestaujame dėl tėvų patirto streso, nežinomybės ir sunkių emocinių išgyvenimų. Kiekvieno paciento, o ypač paties mažiausio, gyvybė ir sveikata yra mūsų aukščiausias prioritetas.

KUL deda visas pastangas, kad mūsų veikla būtų grindžiama paciento saugumu, aukščiausia klinikine kokybe ir atvira komunikacija. Šis atvejis mums yra itin skaudus indikatorius, rodantis sritis, kuriose privalome tobulėti.

Informuojame, kad ligoninės Moters ir vaiko klinikos administracija jau užmezgė tiesioginį ryšį su moterimi. Išnagrinėję situaciją, imamės visų būtinų priemonių, kad ateityje panašios patirtys nesikartotų. Pripažįstame, kad informacijos trūkumas ar medikų delsimas pateikti aiškius atsakymus yra nepriimtinas. Šį atvejį detaliai aptarėme su komanda, dar kartą akcentuodami bendradarbiavimo su pacientų artimaisiais svarbą. Taip pat informuojame, kad naujagimio mamos laiške minima gydytoja KUL nebedirba. Su ja abipusiu susitarimu nutraukta darbo sutartis.

KUL Motinos ir vaiko klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas sakė, kad dėl asmens duomenų apsaugos, išsamios informacijos apie naujagimio ir mamos būklę teikti ligoninė negali, tačiau patikino, kad moteriai buvo atlikta skubi cezario pjūvio operacija. Naujagimio būklė buvo stabilizuota. Po 17 parų būklei pasikeitus, naujagimis perkeltas į LSMU Kauno klinikas. 

Norime patikinti, kad paciento pervežimas į aukštesnio lygio įstaigą yra standartinė procedūra esant ypač sudėtingoms būklėms. Tačiau yra procesai ir veiksmai, kuriuos įstaiga turi atlikti prieš perkeliant pacientą į kitą įstaigą. Būtina užtikrinti, kad perkėlimas būtų saugus ir nekeltų grėsmės pacientui, priimanti įstaiga turi būti pasirengusi priimti pacientą. Tai šiek tiek užtrunka, tačiau sutinkame, kad šis procesas turi vykti sklandžiai ir nekelti papildomos įtampos pacientams ar jų artimiesiems, šiuo atveju – kūdikio tėvams.

L. Rovas išsamiau paaiškino apie naujagimių nekrozinį enterokolitą.

„Naujagimių nekrozinis enterokolitas (NEK) - sisteminė naujagimių virškinamojo trakto būklė. Dėl tam tikrų rizikos veiksnių blogėja žarnų sienelės mikrocirkuliacija, tuomet bakterijos patenka į pažeistą žarnų vietą ir sukelia žarnų nekrozę ir perforaciją. Naujagimiams maitinamiems motinos pienu, rizika sirgti nekrotiniu enterokolitu mažesnė. Esant NEK nustatomi tam tikri klinikiniai požymiai: pilvo pūtimas, skausmingumas, atpylinėjimas, kraujas išmatose, pilvo paraudimas, išnykusi peristaltika, bei sisteminiai požymiai:karščiavimas, naujagimio kvėpavimo sustojimas, hitotenzija ir kt. Specifinių laboratorinių rodmenų patvirtinti NEK nėra, atliekamas bendras kraujo tyrimas, uždegiminiai rodikliai, krešumo rodikliai. Atliekami žarnyno rentgeno tyrimai, kuriuose matyti specifiniai pakitimai. NEK dažnis literatūros duomenimis apie 1-3 atvejai 1000 gyvų gimusių naujagimių. Lietuvoje tiksli sergamumo analizė nėra žinoma“, – aiškino KUL Moters ir vaiko klinikos vadovas.