Gydytojai įspėja lietuvius: sparčiai daugėja vėžio atvejų – vienas simptomas daug pasako

„Dažnai susiduriame su pasekmėmis, kai pacientui, kuris atsisakė dalyvauti prevencinėje programoje, yra nustatomas vėžys“, – pasakoja Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.

Jos teigimu, žmonės patikros programose atsisako dalyvauti dėl įvairių priežasčių, tarp jų – baimė išgirsti ligos diagnozę. Medikė ragino rūpintis brangiais žmonėmis ir drąsiau su jais kalbėtis šia tema.

„Tai yra nejaukus tyrimas, bet jei mes pasistengtume ir paklaustume artimųjų, ar jie dalyvavo programoje, turėtume geresnius rezultatus“, – sakė A.Astafjeva.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu auga. Lietuvoje kasmet nustatoma 4–6 proc. daugiau atvejų, medikus glumina, kad vis dažniau serga jaunesni žmonės.

„Seime vyksta diskusija dėl galimybės keisti cukraus turinčių gėrimų pridėtinės vertės mokestį. Norėčiau pasakyti, kad elgsena, įskaitant ir perteklinį cukraus vartojimą, taip pat prisideda prie storosios žarnos vėžio problemos“, – sakė Seimo narys Saulius Čaplinskas.

Ankstyvas simptomas – kraujas išmatose

Pirmadienį parlamentaras surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavęs VUL Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas prof. Tomas Poškus pastebėjo, kad Lietuvoje plečiamos vėžio patikros programų apimtys, daugybei žmonių nustatyti ir pašalinti nepiktybiniai navikai. Kitiems nustatytas ankstyvos stadijos vėžys, kurį pavyko sėkmingai išgydyti.

Šiuo metu skaitomiausi

Garsaus kompozitoriaus Raimondo Paulo dukra nusprendė grįžti į Latviją ir tvarkyti tėvo turto reikalus

Paskutinė taiki vasara Europoje: vokiečių istorikas pateikė nerimą keliančią prognozę

„Bet mes nepasiekėme, ko norėtume, kad patikimai matytume mirtingumo nuo storosios žarnos vėžio sumažėjimą. O galbūt norėtume matyti, kad ir sergančiųjų storosios žarnos vėžiu yra mažiau.

Šiuo metu svarbiausias pokytis, kuris vyksta, tai yra programos atnaujinimas, centralizacija, kurios dėka mes tikimės turėti sistemą, kur būtų aišku, kas yra pakviestas dalyvauti programoje, kas joje dalyvavo, koks buvo jo rezultatas, kur padaryta kolonoskopija, kaip atrodo gydytojas, kuris daro kolonoskopiją, kaip atrodo ligoninė, kur yra daromos kolonoskopijos, ar ta kolonoskopija yra kokybiška.

Tada, tikėtina, keldami programos vykdymo kokybę mes galbūt pasieksime ir mūsų taip norimų tikslų – mirties nuo storosios žarnos vėžio, galbūt ir naujų atvejų sumažėjimo.

Žinoma, tai susiję su didžiulėmis finansinėmis naudomis. Mes labai stipriai laimėtume, jei nereikėtų skirti itin brangių gydymo metodų – ir chirurginių, ir chemoterapinių, ir imunoterapinių, ir t.t. Viso šito nereikia, jei žmogus nesuserga vėžiu“, – dėstė T. Poškus.

Jis į spaudos konferenciją atsinešė voką, panašų į tuos, kurie pagal pilotinę programą jau siuntinėjami gyventojams. Voke – slaptas kraujavimo testas, kurio mėginį žmogus gali atsiųsti atgaliniu adresu. Tai – svarbus prevencijos įrankis, nes ligos pradžioje nieko neskauda, tačiau ligą išduoti gali kraujas išmatose, kurio neįmanoma pastebėti plika akimi. Todėl medikai ragina tirtis.

„Net pas šeimos gydytoją nereikia eiti. 92–93 proc. žmonių tiesiog sužinos, kad jų tyrimas buvo neigiamas, jų rizika sirgti storosios žarnos vėžiu yra nedidelė, o rizika numirti nuo šitos ligos dėl pasitikrinimo pasidaro patikimai mažesnė. Tai – paprastas veiksmas, kurį padaryti galime kiekvienas“, – pabrėžė T.Poškus.

Rekomenduojame

Mokyklose siautėja dirbtinis intelektas: mokytojai nesuvaldo

„Fūristas“ laimėjo prieš darbdavį: nesutrukdė girtumas darbe

Parduota milijoninės vertės verslininkės vila Klaipėdoje

Kai slapto kraujavimo testas parodo teigiamą rezultatą, pacientų prašoma apsilankyti pas gydytoją ir atlikti kolonoskopiją.

Per dieną – 5 nauji vėžio atvejai

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas atkreipė dėmesį, kad patikros vykdymas turi trūkumų.

Pasak jo, Europoje netrūksta pavyzdžių, kur patikros programa veikia žymiai efektyviau nei Lietuvoje, įtraukia daug didesnį procentą gyventojų.

„Deja, turime tokią situaciją, kad storosios žarnos vėžio patikros programa, visi rodikliai ir kokybės monitoravimo nebuvimas neatitinka europinių rekomendacijų. Turime surasti bendrą sutarimą su politikais, su pacientų organizacijomis ir investuoti į šio proceso tobulinimą“, – sakė J.Kupčinskas.

Per metus storosios žarnos vėžio diagnozę išgirsta apie 1700 gyventojų, per dieną gaunasi 5–6 nauji ligos atvejai.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė pastebėjo, kad dažnas žmogus apsilankymą pas gydytoją yra linkęs atidėlioti.

„Jeigu žmonės laiku pasitikrintų, galėtų apskritai nesusirgti. Tai yra programa, kai ne gydyti reikia, tačiau atlikus chirurginę intervenciją laiku galima onkologinės ligos išvengti“, – akcentavo N.Čiakienė.

Ji pabrėžė ir gyvensenos svarbą vėžio prevencijoje: „Tinkama mityba, alkoholį keičiant pieno produktais, pilno grūdo produktais, įvedant daugiau skaidulų, daržovių, padeda išvengti šio vėžio“.

Lietuvoje veikianti storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai). Tačiau serga ir jaunesni, todėl pastebėjus pilvo pūtimą, atsiradus viduriavimui, užkietėjus viduriams, kai 5 dienas nepavyksta pasituštinti, derėtų nelaukti ir kreiptis į šeimos gydytoją.

Slapto kraujavimo testą vos už kelis eurus kiekvienas gali nusipirkti ir vaistinėje, nors pagal amžių ir nepatenka į rizikos grupę.

„Manau, kad sveikos gyvensenos turime mokyti jauname amžiuje, jau mokyklos suole“, – sakė Nacionalinio vėžio centro gydytojas, doc. dr. Audrius Dulskas.

Jis pridūrė, kad profilaktiškai pasitikrinti sveikatą nėra silpnumo ženklas. Tą ypač svarbu atminti vyrams, kurie įpratę iškentėti skausmus, su viltimi, kad viskas praeis savaime.