Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas kraujagyslių chirurgas Rokas Petrutis sako, kad kojų venų ligų simptomais – kojų tinimu ar sunkumo jausmu kojose, skundžiasi kas antras suaugęs žmogus.
Remiantis tyrimų duomenimis, išsiplėtusias kojų venas, t.y. varikozę, turi apie 30 proc. Vakarų Europos moterų ir apie 20 proc. vyrų.
Pasak gydytojo angiochirurgo, nors kojų veninio nepakankamumo simptomų daugėja su amžiumi, jais gali skųstis ir jauni asmenys. Nuo varikozės dažniau kenčia moterys, ypač turėjusios daugiau gimdymų.
Daugelis mokslinių tyrimų pažymi paveldimumo įtaką varikozės atsiradimui – nustatyta, kad apie 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų polinkį sirgti venų varikoze paveldi genetiškai. Stovimas darbas, nejudrus gyvenimo būdas, nutukimas – taip pat svarbūs varikozės atsiradimo rizikos faktoriai.
Kaip vystosi venų varikozė
„Įgimtos jungiamojo audinio savybės lemia, kad laikui bėgant sudyla paviršinių kojų venų vožtuvėliai, kurie turėtų neleisti kraujui užsilaikyti kojose žmogui stovint, didėja kraujo spaudimas kojų paodžio venose, jos pradeda plėstis.
Varikozė taip pat gali išsivystyti dėl giliosiose venose atsiradusios kliūties ištekėti kraujui, dažniausiai persirgus giliųjų venų tromboze.
Vieniems plečiasi smulkios venulės, vadinamos telangiektazijomis, kitiems – stambesnės veninės šakos, aiškiai matomos kaip odos iškilimai, atsiranda aplinkinių audinių uždegiminiai pakitimai, skausmingumo, deginimo jausmas virš išsiplėtusios venos, blauzdų odos hiperpigmentacija, vėliau gali atsiverti trofinės opos“ , – aiškina R. Petrutis.
Pasak patyrusio specialisto, iki šiol nėra surasta būdų, kaip pakeisti audinių savybes, sustiprinti venų sieneles, vožtuvėlius. Nors venų varikozė iš pradžių atrodo tik estetinė problema, laikui bėgant, liga progresuoja ir gali grėsti nemaloniomis sveikatos problemomis.
Palaipsniui ne tik daugėja kojų išvaizdą darkančių išsiplėtusių venų, bet ir sunkėja simptomai. Progresuojant ligai atsiranda paodžio pakitimai. Jie diagnozuojami apie 5 proc. suaugusių europiečių, iš jų maždaug 1 proc. turi trofinę blauzdos opą.
Tai – lėtinė, pamažu progresuojanti liga, todėl prie jos lyg ir priprantama, ilgai kenčiama ir nesikreipiama dėl gydymo.
Kodėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją angiochirurgą
Pirmieji venų varikozės požymiai – tai kojų nuovargis, sunkumas, tinimas, skausmingumas, naktinis mėšlungis. Matomas progresuojančios venų varikozės simptomas yra išsiplėtusios venos. R. Petrutis pabrėžia, jog pastebėjus šiuos požymius, patartina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Atlikus ultragarsinį tyrimą ir laiku išsiaiškinus varikozės priežastį, galima tiksliai parinkti gydymo strategiją. Ligos pradžioje gali pakakti profilaktinių priemonių – kompresinių kojinių, venotoninių vaistų, pristabdančių ligos progresavimą.
Tuo tarpu negydoma varikozė vystosi toliau, todėl vėliau veninio refliukso panaikinimui gali prireikti intervencinių procedūrų, kurios gali būti apsunkintos atsiradusių paodžio, odos pakitimų“, – įspėja specialistas.
Nors dalis žmonių pragyvena nesigydydami, papraščiausiai toleruodami kojų išvaizdos pakitimus ir kęsdami nemalonius simptomus, pasak R. Petručio, negydoma venų varikozė gali grėsti rimtomis komplikacijomis – egzema, blauzdos trofinėmis opomis, venų uždegimu, tromboflebitu, kraujavimu iš venos.
Norint išvengti šių komplikacijų, kojų sveikata būtina pasirūpinti laiku – kuo ankstyvesnė ligos stadija, tuo sėkmingesnio gydymo galima tikėtis.
Kaip gydoma venų varikozė
Gydytojas angiochirurgas sako, kad yra keli chirurginiai venų gydymo būdai. Jie, kaip ir naudojamos priemonės, nuolat tobulėja.
Remiantis rekomendacijomis, pirmas pasirinkimas didžiosios ir mažosios poodžio venos refliukso gydyme yra jų uždarymas endotermine abliacija lazerio ar ultragarso zondo pagalba.
Šiam tikslui jau kelis metus naudojamas 1940nm bangos lazeris. Išsiplėtusias šakas, priklausomai nuo jų diametro, reikėtų šalinti atliekant miniflebektomiją per odos mikropjūvelius arba taikyti skleroterapiją.
Pasak R. Petručio, šie efektyvūs metodai yra mažai traumuojantys, jie užtikrina mažesnį pooperacinį skausmingumą ir padeda išvengti ilgo pooperacinio laikotarpio.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių tokia intervencija negalima, siūlomas venų klijavimas cianoakrilato klijais arba mechanocheminis veninių kamienų uždarymas. Kaip pasirinkimas išlieka ir klasikinė venų šalinimo operacija, kurios metu chirurgas pašalina pakitusius, pažeistus venos segmentus.
„Dažnai pacientai klausia, ką reikėtų keisti gyvensenoje, norint sulėtinti varikozės progresavimą. Tokiu atveju galiu patarti vengti viršsvorio, ilgo stovėjimo, nešioti kompresines kojines. Tačiau svarbiausia – žinoti, kad jeigu šios būklės nepavyksta išvengti, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistą.
Šiuolaikiniai gydymo metodai yra tikrai efektyvūs, o juos pritaikius, galima džiaugtis ne tik dailesne kojų išvaizda, bet ir žymiai geresne gyvenimo kokybe“, – baigdamas pokalbį sako gydytojas kraujagyslių chirurgas Rokas Petrutis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą