Gydytojas išvardijo Lietuvoje dažno vėžio simptomus: delsti jau nebegalima

Nuo ko priklauso šios lokalizacijos naviko gydymo efektyvumas, kodėl ne visada jis toks sėkmingas bei į kitus su storosios žarnos vėžio žinomumu, jo diagnostika ir gydymu susijusius žurnalistų klausimus atsako Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas.

– Nuo ko labiausiai priklauso storosios žarnos vėžio gydymo efektyvumas?

– Labiausiai gydymo sėkmė ir efektyvumas priklauso nuo jo stadijos. Jei navikas diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų, tai didžioji dalis pacientų pasveiksta visiškai.

Didelė su kolorektaliniu vėžiu susijusi problema yra ta, kad žmonės nejaučia ankstyvųjų ligos požymių, todėl dažnai nustatoma jau pažengusi liga, o I-II stadijos kolorektalinio vėžio Lietuvoje diagnozuojama mažiau kaip 40 procentų.

– Ar sudėtingai diagnozuojamas storosios žarnos vėžys?

– Galima atsakyti ir taip, ir ne. Lengvai diagnozuojamas, kai jau juntami simptomai, bet tada liga jau yra pažengusi. Mūsų tikslas bet kurį naviką rasti, kai jis yra kuo mažesnis, kai jis neturi simptomų.

Geriausiai diagnozuoti vėžį anksti padeda storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.

Ši valstybės finansuojama profilaktinės patikros programa Lietuvoje veikia nuo 2009 metų. Lietuvoje profilaktinės storosios žarnos vėžio programos atliekamos vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų kartą per dvejus metus.

Šeimos gydytojas skiria slapto kraujavimo tyrimą, kuris atliekamas iš išmatų. Jei aptinkama kraujo pėdsakų, tai reikia daryti kitus tyrimas: endoskopinį tyrimą, vadinamą kolonoskopija.

Jei šio tyrimo metu aptinkamas vėžys, kai žmogus nejaučia jokių simptomų, gydymo rezultatai yra labai geri.

Tyrimo metu aptinkami maži navikai ar net ikivėžinės ligos: polipai, išaugos. Pastarosios dažniausiai pašalinamos endoskopu, ir užkertamas kelias storosios žarnos vėžiui.

Reikėtų visiems žmonėms dalyvauti šioje programoje, deja Lietuvoje žmonės nelinkę tikrintis. Vakarų Europoje pasiekiama, kad apie 50–60 proc. šio amžiaus grupės populiacijos pasitikrintų. Lietuvoje skaičiai gerokai mažesni.

– Slapto kraujavimo testas baugina žmones, ar jis yra lemtingas?

– Ne visada aptiktas kraujo pėdsakas yra lemtingas. Gal pacientas nesilaikė rekomendacijų, gal valgė mėsos, dėl ko testas gali būti teigiamas.

Gali būti ir uždegiminių žarnyno ligų, dėl hemarojaus gali būti išangės įplyšos ir kraujuoti. Galutinei diagnozei nustatyti reikalinga kolonoskopija.

– Kada jau reikia tikrintis?

– Pagal profilaktikos programą – nuo 50-ies metų. Jaunesniems rekomenduojama tikrintis, kai giminėje yra sergančių storosios žarnos vėžiu. Manoma, kad apie 10 proc. storosios žarnos vėžio atvejų yra genetinės arba paveldimos kilmės.

Tiems pacientams reikėtų pradėti tikrintis anksti, gal net nuo 30-ties metų. Slapto kraujavimo tyrimą, nusipirkus vaistinėje testą, galima atlikti ir namų sąlygomis. Iškilus neaiškumams reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

– Kokie simptomai verčia sunerimti ir kreiptis į medikus?

– Storoji žarna yra ilgas organas, tad simptomatika labai priklauso nuo to, kurioje vietoje formuojasi auglys. Kai jis yra arčiau prie išeinamosios angos, žmogus pats išmatose gali pastebėti kraujo, gleivių, kažkokio neįprasto turinio.

Kuo aukščiau žarnoje yra darinys, tuo mažiau galimybių pastebėti kraują, nes jis susimaišo su žarnų turiniu ir pasislepia.

Simptomai – bendras silpnumas, nuovargis, apetito stoka, kraujo tyrimuose gali mažėti hemoglobino kiekis, vėliau gali būti pilvo pūtimas, gurgėjimas, vidurių užkietėjimas, kuris kaitaliojasi su viduriavimu. Pilvo skausmas būdingas jau pažengusiam vėžiui.

– Ar yra nustatyta mitybos sąsaja su storosios žarnos vėžiu?

– Kalbant apie storosios žarnos vėžio rizikos faktorius labai svarbūs faktoriai yra nutukimas ir mityba. Tai yra tarpusavyje susiję dalykai.

Vėžio atsiradimą labai įtakoja perdirbta mėsa, ypatingai raudona: visos rūkytos dešros ir kiti mėsos gaminiai, konservuoti, sūdyti mėsos gaminiai, dūmais ar chemikalais apdoroti mėsos gaminiai.

Rekomenduojama suaugusiam žmogui per savaitę raudonos mėsos – virtos, troškintos, lengvai apkeptos – suvalgyti ne daugiau kaip 500 gramų, kas sudaro apie 750 gr. žalios mėsos. Pagal suomių atliktą tyrimą nustatyta, kad Suomijoje storosios žarnos vėžiu serga žymiai mažiau žmonių.

Tai dėl to, kad suomiai vartoja daugiau pieno produktų, o ypač – raugintų pieno produktų. Su jais gauna daug probiotikų, kurių dėka keičiasi žarnyno mikroflora ir veikia kaip antioksidantas. Patariama daugiau naudoti baltos mėsos: paukštienos, triušienos, žuvies.

Patariama daugiau valgyti daržovių, nes jose yra daug skaidulinių medžiagų. Skaidulinės medžiagos fermentuojasi žarnyne, gaminasi bioaktyvos medžiagos. Kitas dalykas – jos didina išmatų turinį ir tuomet turinys lengviau slenka žarnynu, mažiau kietėja viduriai.

Padidintas vidurių užkietėjimas taip pat susijęs su padidinta storosios žarnos vėžio rizika. Mechanizmas yra toks: kepenys išskiria tulžį, kuri reikalinga virškinimui, tačiau kai kurie jos skilimo produktai yra kancerogenai.

Kuo didesnį kontaktą su žarnos gleivine turi tos kancerogeninės medžiagos, tuo didesnė tikimybė išsivystyti vėžiui. Skaidulinės medžiagos skatina peristaltiką, ir kontaktas su žarnos gleivine yra žymiai trumpesnis.

– Ar storosios žarnos vėžys – pagyvenusių žmonių liga?

– Iš dalies – taip, daugiau šia liga serga pagyvenę – 60–70 metų žmonės. Bet ši liga, kaip ir visos onkologinės ligos, labai jaunėja. Didžiausios rizikos – mityba, viršsvoris, stresas, alkoholio vartojimas, net ir tabako rūkymas. Tabako cigaretėje yra ne vienas kancerogenas.

Mes galvojame, kad ten nikotinas ir dervos. Ten yra didžiulis kiekis kancerogenų, kurie veikia ne tik plaučius, bet ir visą organizmą. Ir yra vienas iš rizikos faktorių susirgti storosios žarnos vėžiu.

– Koks efektyviausias storosios žarnos vėžio gydymas?

– Efektyviausias yra ikivėžinis gydymas, kai nustatomi gerybiniai pakitimai ir pašalinami endoskopijos metu. Jei nustatoma, kad jie yra nepiktybiniai, užkertamas kelias vėžio išsivystymui.

Pradinėse, pirmoje-antroje stadijose, efektyviausias – chirurginis gydymas, kai pašalinamas tam tikras žarnos segmentas su tuo dariniu. Jei liga išplitusi ir jau yra metastazių, kas dažniausia yra kepenyse, plaučiuose, efektyviausias yra kombinuotas gydymas.

Taikoma chemoterapija, biologinė terapija, taikinių terapijos ir operacinis gydymas. Gydymas yra labai individualus. Parenkamas pagal naviko biologiją. Pagal tai galime prognozuoti, kaip navikas gali elgtis, kiek jis yra agresyvus.

Diagnostika ir gydymas per pastaruosius dešimt metų stipriai patobulėjo. Prieš 15–20 metų visos operacijos buvo atliekamos chirurginiu būdu, kai prapjaunamas pilvas, pašalinama žarnos dalis ir užsiūnama. Dabar 80 proc. planinių operacijų atliekama laparoskopu.

Operacijos radikalumas ir tolimieji rezultatai yra tokie pat, tačiau pacientas jau sekančią dieną gali keltis iš lovos, judėti, daug greičiau grįžta į įprastą gyvenimą. Onkologijoje yra labai griežti reikalavimai, gydymo standartai, shemos ir mes negalime nuo jų nukrypti.

Svarbu, kad būtų visi reikiami specialistai, chirurgai, chemoterapeutai, radioterapeutai, patologai. Gydant onkologines ligas visada dirba komanda – vieno žmogaus, net ir labai protingo, nepakanka.

– Ar storosios žarnos vėžys gali atsinaujinti?

– Deja, bet taip. Gali būti lokalus recidyvas, gali atsirasti ir naujas darinys. Disponuoja genetiniai faktoriai. Dar viena problema yra, kad darinys po kažkurio laiko gali metastazuoti.

Būna, kad prieš operaciją atlikę organizmo tyrimą jokių metastazių nematome, tačiau po pusmečio ar metų metastazės gali atsirasti kepenyse ar plaučiuose. Taip būna.

– Ar po storosios žarnos vėžio operacijos rekomenduojama kokia speciali mityba?

– Kaip ir ligos profilaktikos atveju, reikia atsisakyti raudonos mėsos. Bet jei valgoma, tai mėsa turi būti šviežiai paruošta, nerūkyta, nesūdyta.

Labai svarbu – šviežus maistas. Nerekomenduojama laikytis jokių dietų, nebadauti.

Besigydant taip pat, ypač chemoterapijos metu, labai svarbu subalansuotas maistas, nes organizmas kovoja su liga, chemoterapija turi savo šalutinių reiškinių, organizmui labai svarbu atsistatyti. Reikėtų vengti cukraus, bet gydymo metu, ypač jei krenta svoris, galima ir saldumyną suvalgyti.

Po gydymo tinka visi sveikos mitybos principai. Raudonos mėsos, gyvūninių riebalų vartojimą sumažinti iki minimumo, juos keisti augaliniais riebalais.

Aliejus vietoj sviesto, taukų, vietoje mėsos – žuvis. Tinka paukštiena, ypač naminė. Rekomenduojamos visos daržovės, vaisiai.

Ankštinės daržovės turi labai daug baltymų, todėl labai naudingos. Taip pat reikalingos visos kruopos: grikiai, perlinės kruopos, ryžiai.

– Ačiū už pokalbį.

lrytas.lt