Gyvenimą žalojantys raumenų spazmai: išeitis yra

Per didelis raumenų tonusas

„Spazmiškumas yra per didelis raumenų tonusas, kurį sukelia piramidinių laidų pažeidimas sergant centrinės nervų sistemos liga, dažniausiai – insultu“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja neurologė Vaiva Strupinskienė.

Kadangi insultas pažeidžia galvos smegenų žievę, kuri kontroliuoja raumenų tonusą, tonusas tampa nekontroliuojamas. Todėl kai kurie raumenys lieka įsitempę, dėl to galūnė įgauna spazminę padėtį – ranka lieka sulenkta per alkūnę ir per riešą, o koja ištiesta – nesilanksto.

„Jeigu nieko nedarome, laikui bėgant raiščiai ir sausgyslės sutrumpėja – vystosi kontraktūros, ir ranka lieka sulenkta ir pritraukta prie kūno, o koją pacientas velka paskui save. Kai susiformuoja sąnarių kontraktūros, gydymas beveik nebegali padėti. Suprantama, kad tokie žmonės negali pasirūpinti savimi, yra neįgalūs“, – teigia neurologė.

Spazmiškumas gali atsirasti ne tik dėl galvos smegenų insulto ar traumos, bet ir dėl daugelio įvairių priežasčių, pavyzdžiui, tokių ligų kaip išsėtinė sklerozė ar vaikų cerebrinis paralyžius.

Nenormali padėtis

„Distonija – tai yra lėtas nevalingas raumenų susitraukimas, kuris sukelia sukamuosius, pasikartojančius judesius ir nenormalią kūno dalies padėtį“, – sako neurologė V. Strupinskienė.

Pagal atsiradimo priežastį distonijos gali būti pirminės, arba idiopatinės, paveldimos, degeneracinės, ir antrinės – kai nevalingą judesį sukelia kokia nors kita neurologinė liga. 90 proc. distonijų sudaro idiopatinės distonijos.

Dažniausia iš židininių distonijų – kreivakaklystė. Ji prasideda žmonėms nuo 30 iki 50 metų amžiaus.

„70 proc. pacientų dėl tokios nevalingos galvos padėties jaučia kaklo, pečių juostos skausmus, nes raumenys būna labai įsitempę. Kodėl prasideda ši liga, dažniausiai nenustatoma“, – pastebi V. Strupinskienė.

Kita pagal dažnumą židininė distonija – blefarospazmas, kai žmogus labai stipriai užsimerkia ir pats negali atsimerkti. Tai pavojinga būklė, nes tam tikrą laiką žmogus būna visiškai aklas.

Dar viena distonija yra pusės veido raumenų spazmas. Ši būklė atsiranda dėl to, kad septintąjį veido nervą spaudžia arteriolė – maža kraujagyslė. Tai sukelia nevalingus pusės veido raumenų spazmus. Toks žmogus aplinkiniams atrodo labai keistai ir dėl jų reakcijos patiria didelę psichologinę traumą.

Gydoma vaistais

Ir minėtos distonijos, ir spazmiškumas gali būti gydomi neurotoksino injekcijomis. Šie vaistai veikia nervo ir raumens jungtį – blokuoja ten esantį neuromediatorių acetilcholiną, kuris perduoda nervinį impulsą iš nervo į raumenį, raumuo negauna komandos susitraukti, todėl atsipalaiduoja.

Gydytoja V. Strupinskienė sako, kad neurotoksino injekcijos dažnai sėkmingai sprendžia problemą. Šis gydymas veikia vidutiniškai nuo trijų mėnesių iki pusės metų. Po to raumenų tonusas vėl padidėja, tada neurotoksino injekcijas reikia kartoti.

Bet jei tą pusmetį žmogus kai kurių ligų atveju, pavyzdžiui, spazmiškumo dėl insulto, taiko reabilitacijos priemones, jo būklė gali pagerėti ilgesniam laikui, nes padidėjęs raumenų tonusas nebetrukdo judėti galūnei.

Raumenų spazmiškumą ir distoniją nustato neurologai. Jie gali skirti gydymą neurotoksinu. Todėl visi, kurie susiduria su galūnių spazmiškumu ar distonija, turėtų kreiptis į šiuos specialistus. Vaistai perkami centralizuotai ir paskirstomi III lygio ligoninėms. Tokiose ligoninėse specialistai gali juos suleisti pacientams, jeigu nustato, kad toks gydymas galėtų padėti.

Laiku nepatenka

Gydytoja teigia, kad, deja, ne visi pacientai laiku patenka pas specialistus ir būna tinkamai gydomi, mat jų nepasiekia informacija.

„Kartais jie pas mus ateina apie gydymą sužinoję iš pažįstamų ar kaimynų. Taip neturi būti“, – įsitikinusi V. Strupinskienė. Bet to, ji pabrėžia, kad labai svarbu kreiptis į specialistus kuo anksčiau, gydymas turi būti savalaikis ir veiksmingas.