Intymi higiena – svarbu, tačiau perdėta priežiūra gali kenkti: vaistininkė įspėja, ko geriau nedaryti

„Intymios zonos sveikata glaudžiai susijusi su natūralia makšties mikroflora ir jos pH pusiausvyra. Kai ši pusiausvyra sutrikdoma, gali atsirasti niežėjimas, sausumas, deginimo jausmas, nemalonus kvapas ar neįprastos išskyros. Tokie simptomai dažnai klaidingai laikomi nepakankamos higienos priežastimi, nors iš tiesų juos neretai sukelia būtent per didelis arba netinkamas rūpinimasis intymia sritimi“, – sako vaistininkė J. Jankauskienė.

Kodėl daugiau ne visada yra geriau?

Anot vaistininkės, viena dažniausių moterų klaidų – požiūris, kad intensyvesnis ir dažnesnis intymios zonos prausimas yra naudingas. Taip, intymioje zonoje reikia palaikyti švarą, vengti drėgmės ir trinties, tačiau pati makštis yra savaime išsivalantis organas.

„Makšties mikroekosistemą sudaro milijardai mikroorganizmų, kurie padeda palaikyti atitinkamą rūgštinį pH, reguliuoja bakterijų balansą, saugo nuo mikrobų ir padeda jiems greičiau pasišalinti. Makšties zonos nereikėtų plauti stipria vandens srove, kvapniais prausikliais ar įprastu muilu, nes tai gali išbalansuoti mikroflorą ir paskatinti diskomfortą. Makšties pH svyruoja tarp 3,8 ir 4,5, o įprastos dužo želė ar muilo pH gali siekti ir 10“, – sako J. Jankauskienė.

Ji pabrėžia, kad kasdienėje rutinoje dažniausiai pakanka kartą per dieną apsiprausti šiltu vandeniu, o prireikus naudoti būtent intymiai higienai skirtą, švelnios sudėties prausiklį. Svarbu tai, kad priemonė būtų be stiprių kvapiklių, dažiklių, alkoholio ar muilo putojimą sukeliančių medžiagų, tokių kaip natrio laurilsulfatas ir natrio laureto sulfatas. Ypač atsargiai reikėtų vertinti produktus, kurie žada itin gaivų ar ilgalaikio kvapo efektą – intymioje zonoje tokios priemonės dažnai tampa dirginimo priežastimi.

„Dar viena dažna klaida – makšties vidaus plovimas. Tokie veiksmai gali ne padėti, o kaip tik paskatinti infekcijas, nes natūrali apsauga būna sutrikdoma, o bakterijos gali patekti giliau. Būtent todėl intymi higiena turėtų apsiriboti išorine priežiūra“, – teigia „Camelia“ vaistininkė.

Priežiūra šylant orams, po sporto ir menstruacijų metu

Vaistininkė pastebi, kad intymios zonos diskomfortas dažniau sustiprėja tam tikrais laikotarpiais – šiltėjant orui, po intensyvesnio fizinio aktyvumo, apsilankymo pirtyse ar menstruacijų metu. Tokiais atvejais moterys neretai pradeda praustis dažniau, naudoti daugiau priemonių, drėgnų servetėlių ar kvapnių kasdienių įklotų, tikėdamosi išlaikyti didesnį švaros jausmą.

„Šiluma, prakaitavimas, ilgesnis buvimas su aptemptais drabužiais, kasdienis sintetinio apatinio trikotažo dėvėjimas, drėgnas maudymosi kostiumėlis ar ilgas sėdėjimas su sportine apranga po treniruotės gali sudaryti palankesnes sąlygas odos sudirgimui, bakterijų dauginimuisi ar mikrofloros pokyčiams. Tokiose situacijose svarbiausia kuo greičiau pasirūpinti sausumu, švara ir odos komfortu“, – aiškina J. Jankauskienė.

Anot jos, po maudynių ar sporto svarbu persirengti sausais, švariais apatiniais, o menstruacijų metu ypatingą dėmesį skirti pasirinktų higienos priemonių keitimui. Būtent tuo metu dėl kraujo, drėgmės ir dažnesnio priemonių naudojimo gali lengviau atsirasti dirginimas ar pasikeisti mikroflora.

„Higieninius paketus, tamponus ar kitas menstruacijų priemones būtina keisti reguliariai, nelaukiant, kol jos taps akivaizdžiai pilnos. Tamponus rekomenduojama keisti kas 3–4valandas, o paketus kas 3–6, priklausomai nuo kraujavimo intensyvumo. Taip pat verta atkreipti dėmesį į pačių priemonių sudėtį – jautresnę odą gali dirginti kvapiosios medžiagos, sintetiniai paviršiai“, – teigia J. Jankauskienė

Ji priduria, kad svarbi, tačiau kartais pamirštama taisyklė, – pasinaudojus tualetu, šluostymo krypti išlaikyti iš priekio į galą. Šis būdas padės apsisaugoti nuo žarnyno bakterijų patekimo į šlapimo takus bei makštį, taip išvengiant pasikartojančių infekcijų.

Kada užtenka vaistinės priemonių, o kada reikia kreiptis į gydytoją?

Pasak vaistininkės J. Jankauskienės, nemaža dalis moterų pirmiausia ieško sprendimo vaistinėje, kai atsiranda niežėjimas, deginimas ar pakitusios išskyros. Ir nors kai kuriais atvejais vaistinėje galima rasti pagalbinių priemonių, svarbu mokėti atskirti, kada problema jau reikalauja gydytojo įvertinimo.

„Jeigu diskomfortas pasikartoja, simptomai stiprėja, atsiranda nemalonus kvapas, neįprastos išskyros, skausmas, vien higienos priemonių gali nebeužtekti. Sutrikus makšties mikroflorai gali kilti įvairūs uždegimai, pavyzdžiui, pienligė, bakterinė vaginozė arba makšties grybelis, pasižymintis niežuliu, varškės konsistencijos išskyromis, skausmingu šlapinimusi. Tokiu atveju reikėtų ne maskuoti simptomus, o ieškoti tikrosios jų priežasties“, – pabrėžia vaistininkė.

Ji priduria, kad vaistinėje galima rasti priemonių, kurios padeda palaikyti intymios zonos komfortą ir apsaugą – švelnių prausiklių, drėkinamųjų gelių, intymiai higienai skirtų servetėlių, kai kurioms moterims aktualių probiotikų ar gleivinę raminančių priemonių. Vis dėlto svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: intymi higiena neturėtų būti paremta kuo daugiau produktų.

„Intymi higiena neturi būti sudėtinga. Dažniausiai pakanka kelių teisingų įpročių – švelnios priežiūros, tinkamų priemonių ir dėmesio savo organizmo siunčiamiems signalams“, – sako J. Jankauskienė.