Išbandymas šventėmis: lūkesčių žabangos ir gruodžio 31-osios fenomenas

Realybė, vaizdinys ir... liūdesys

Gruodis daugeliui žmonių būna įtemptesnis mėnuo nei įprasta: pasiruošimas artėjančioms šventėms, rūpestis dėl dovanų, vaikų šventės, įmonių vakarėliai, metų darbų užbaigimas. Tad dalis žmonių jaučia padidėjusį stresą, įtampą ir nerimą.

Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo gydytojos psichiatrės Svetlanos Premelenajos, stresas dėl artėjančių švenčių gali padidinti nerimo ar liūdesio jausmą tiems, kurie ir taip yra jautresni sveikatos iššūkiams.

„Prieššventinis laikotarpis daugeliui žmonių kelia dviprasmiškas nuotaikas: švenčių laukimas persipina su stresu, nerimu ir įtampa. 

Taip gali nutikti dėl pernelyg didelių lūkesčių ir spaudimo, kurį dar labiau padidina socialiniai tinklai, reklamos, - atkreipia dėmesį gydytoja psichiatrė. - Kai realybė neatitinka susikurto vaizdinio, gali kilti nepasitenkinimas ar liūdesys.

Finansinę įtampą gali kelti dovanų pirkimas, vakarėliai ar kelionės - šios papildomos išlaidos gali didinti nerimą ir stresą. Šventės primena, ko neturime arba ką praradome - tai gali sukelti liūdesį arba tuštumos jausmą“.

Pas specialistus - pagausėjimas

Ar prieš šventes padaugėja besikreipiančių žmonių į psichologus ar kitus psichinės sveikatos specialistus? Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichologė-psichoterapeutė Sandra Anuškevičienė patvirtina: „Taip, prieššventiniu laikotarpiu paprastai pastebime didesnį žmonių kreipimąsi dėl emocinių sunkumų. 

Šis laikotarpis daugeliui tampa savotišku „veidrodžiu“, kuriame išryškėja tai, kas metų eigoje galbūt buvo nustumta į šalį. Dažniausios problemos - vienišumas, netekties jausmas, konfliktai šeimoje, finansinis nerimas, perdegimas, taip pat depresinės nuotaikos ar stiprėjantis nerimas“.

Pasak S. Anuškevičienės, šventės visuomenėje dažnai pateikiamos kaip laimingas, šiltas, šeimos vienybės kupinas metas. 

Žmonėms, kurie neturi artimųjų, išgyvena skyrybas, gedulą ar sudėtingus santykius, toks fonas gali sustiprinti vidinį skausmą ir jausmą, kad „esu ne toks kaip visi“. Tai ypač ryšku tiems, kurie ir taip jaučiasi pažeidžiami.

Daug triukšmo, mažai tylos

Kaip specialistų akimis atrodo prieššventinis šurmulys? „Iš šalies matome daug išorinio triukšmo ir mažai vidinės tylos. Žmonės skuba, stengiasi viską suspėti, atitikti lūkesčius, būti „šventiški“, nors viduje dažnas jaučiasi pavargęs ar išsekęs. Tai laikas, kai emocinis krūvis didelis, o erdvės nuoširdžiam jausmų įvardijimui - mažai. Todėl neretai prieš šventes „iškyla“ senos neišspręstos problemos“, - pastebėjimais dalijasi psichologė-psichoterapeutė.

Kartais susidaro įspūdis, kad žmonių pesimistinės nuotaikos artėjant šventėms tik dar labiau sustiprėja. Pasak S.Anuškevičienės, pastaraisiais metais žmonės tampa jautresni, labiau išsekę emociškai. Prie to prisideda ilgalaikis neapibrėžtumas, ekonominiai rūpesčiai, socialinė įtampa, nuolatinis informacijos srautas.

„Tačiau kartu matome ir kitą pusę - žmonės vis drąsiau ieško pagalbos, labiau atpažįsta savo emocinę būseną ir nebijo apie ją kalbėti. Tad augantis kreipimosi skaičius nebūtinai reiškia, kad yra “blogiau nei anksčiau„, bet ir tai, kad didėja sąmoningumas“, - pastebi specialistė.

Kuo išskirtinė gruodžio 31-oji?

Gal prieš šventes ir per jas padaugėja savižudybių arba bandymų žudytis? Pasak gydytojos psichiatrės, tai, kad savižudybių padaugėja gruodį ar per Kalėdas - tam tikras mitas. 

Tai atsispindi ir ilgalaikėje gruodžio mėnesio statistikoje. Pagal kai kuriuos duomenis per šventes savižudybių skaičius būna net žemesnis nei kitu metų laiku.

Tačiau pastebima, jog tamsiuoju metų laiku padaugėja nuotaikų svyravimo, liūdesio epizodų. Be to, sergantiems depresija gali paaštrėti ligos simptomai, kilti minčių apie savižudybę - tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į specialistą.

Visai kitokia situacija dėl gruodžio 31 dienos. Statistika byloja, kad savižudybių arba bandymų žudytis gali būti daugiau būtent paskutiniąją metų dieną, priklausomai nuo regiono. 

Gydytoja S.Premelenaja iš savo praktikos prisiminė atvejį, kai žmogus gyvenimą baigė savižudybe būtent gruodžio 31-ąją.

„Tokie sprendimai neturėtų būti siejami tiesiogiai su šventėmis. Tai gali būti susiję su kompleksiniais veiksniais, kai įtakos turi socialiniai veiksniai, alkoholio vartojimas ar priklausomybė“, - atkreipia dėmesį psichiatrė.

Šventės - lūkesčių pinklės

Kodėl šventės suteikia ne tik džiaugsmą? „Šventės dažnai sukelia lūkesčių perteklių: kaip turėtume jaustis, kaip turėtų atrodyti mūsų šeima, santykiai, pats gyvenimas. 

Kai realybė neatitinka šių idealizuotų vaizdinių, atsiranda nusivylimas, kaltė ar liūdesys. Svarbu sau leisti jaustis taip, kaip jaučiamės iš tikrųjų. 

Nebūtina būti laimingam vien todėl, kad „reikia“. Kartais didžiausia dovana sau - ne dar viena pareiga, o leidimas sustoti“, - pataria psichologė-psichoterapeutė.

S.Premelenaja priminė, kad prieššventiniu laikotarpiu labai svarbus yra kokybiškas miegas, subalansuota mityba, žalingų įpročių ribojimas - tai padeda palaikyti emocinį stabilumą.

Kartais didžiausia dovana sau - ne dar viena pareiga, o leidimas sustoti.

Didžiausia atsakomybė prieš šventes kliūva moterims, tad nieko nuostabaus, kad būtent jos dažniausiai susiduria su emociniais iššūkiais. Gydytoja moterims pataria: besirūpinant artėjančiomis šventėmis, nepamiršti savęs, skirti dėmesio sau ar savo pomėgiams.

„Gal ant stalo bus mažiau patiekalų, bet artimieji ir svečiai labiau vertins gerai nusiteikusios nei pavargusios ir paniurusios namų šeimininkės draugiją, - mano gydytoja. - Per šventes įmanomas įvairus jausmų spektras. Svarbiausia nebėgti nuo jų ir juos išgyventi. Jei patiriate stresą, neslėpkite, ir tai jau bus pirmas žingsnis geresnės savijautos link“.

Pošventinis liūdesys - laikinas

Pasak specialisčių, ne mažiau svarbus emociškai yra laikotarpis, pasibaigus šventėms. Ne vienas susiduria su pošventiniu liūdesiu. „Taip, vadinamasis pošventinis liūdesys yra gana dažnas reiškinys. Net ir tie, kurie švenčių laukė su džiaugsmu, joms pasibaigus gali jausti tuštumą, energijos stoką ar prislėgtą nuotaiką. Tai natūralu - po emocinio pakilimo eina nusileidimas, grįžta kasdienybė, kasdieniai rūpesčiai.

Svarbu suprasti, kad tai laikina būsena. Padeda švelnus grįžimas į ritmą, mažų malonių dalykų planavimas, savęs neskubinimas ir dėmesys savo savijautai. Jei liūdesys užsitęsia ar stiprėja, tai jau ženklas, kad verta pasikalbėti su specialistu", - pataria psichologė-psichoterapeutė S. Anuškevičienė.

Kas gali padėti jaustis geriau prieššventiniu laikotarpiu:

• realistiškų lūkesčių nusistatymas, 
• poilsio planavimas, neperkraunant savęs, 
• atviras kalbėjimas apie savo jausmus su artimu žmogumi, 
• ribų nustatymas - tiek emocinių, tiek praktinių, 
• ir, jei reikia, kreipimasis į specialistą.