Išrinktas Jūrininkų poliklinikos vadovas

Naujienų portalo VE.lt žiniomis, juo tapo šiuo metu įstaigai vadovaujantis Saulius Dabravalskis, kuris, jei nebus netikėtų kliūčių, pradės jau trečiąją penkerių metų kadenciją.

Oficialiai konkurso rezultatai turėtų būti paskelbti tuomet, kai kandidatūrą įvertins specialiosios tarnybos. Gavęs jų išvadas, Klaipėdos meras priims galutinį sprendimą dėl paskyrimo.

Šaltinių teigimu, dabartinio vadovo pergalė konkurse nebuvo netikėta. Viena svarbiausių priežasčių – pastaraisiais metais gerėję Jūrininkų poliklinikos veiklos rezultatai.

Priminsime, kad konkursas sulaukė didelio susidomėjimo – dokumentus pateikė net devyni pretendentai. Po pirmojo etapo du daugiausia balų surinkę kandidatai buvo pakviesti pokalbio su miesto meru. Su naujuoju vadovu bus sudaryta penkerių metų terminuota darbo sutartis nuo šių metų lapkričio 8 dienos, kai baigsis dabartinė S. Dabravalskio kadencija.

Iki 2027 metų balandžio pabaigos Jūrininkų poliklinikos direktoriui nustatytas beveik 13,2 tūkst. eurų mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Tokio atlyginimo negauna net šalies premjeras, kurio mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius siekia apie 8,8 tūkst. eurų.

Gerėjantys finansiniai rodikliai

2025 metų finansinės ataskaitos rodo, kad Jūrininkų poliklinika toliau augo tiek pagal pajamas, tiek pagal teikiamų paslaugų apimtį.

Pagrindinės įstaigos veiklos pajamos per metus išaugo beveik 16 proc. - nuo 10,59 mln. iki 12,26 mln. eurų. Didžiausią jų dalį sudarė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gautos lėšos - daugiau kaip 9,5 mln. eurų, kurios per metus padidėjo 16,4 proc. Mokamų paslaugų pajamos augo beveik 14 proc., iki 2,75 mln. eurų. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad tam įtakos turėjo didesnis pacientų apsilankymų skaičius ir išplėstas mokamų paslaugų spektras.

Įstaiga taip pat plėtė veiklą - metų pabaigoje joje dirbo 304 darbuotojai, arba dešimčia daugiau nei prieš metus.

Dar vienas reikšmingas rodiklis - investicijos. Per 2025 metus poliklinika įsigijo ilgalaikio turto už daugiau kaip 869 tūkst. eurų. Didžioji dalis investicijų teko naujai medicinos įrangai ir infrastruktūros atnaujinimui.

Nors pajamos augo, kartu sparčiai didėjo ir išlaidos. Pagrindinės veiklos sąnaudos per metus padidėjo 16,7 proc. - iki 12,63 mln. eurų.

Didžiausią įtaką tam turėjo darbo užmokestis - atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudos išaugo daugiau kaip 1,69 mln. eurų, arba 19,1 proc., ir sudarė net 83 proc. visų veiklos sąnaudų. Aiškinamajame rašte pažymima, kad tam įtakos turėjo atlyginimų didinimas bei sukaupti įsipareigojimai darbuotojams už nepanaudotas atostogas.