Jei po žiemos priaugote svorio

- Dėl kokių sveikatos problemų pavasarį pacientai dažniausiai kreipiasi į dietologus?
- Į mane dažniausiai kreipiasi žmonės dėl gastreozofaginio refliukso. Jo priežastis galima sieti su karantinu ir žiemą gyventu kiek sėslesniu gyvenimu. Diskomfortas gerklėje, noras krenkščioti, rytinis balso prikimimas – tai pirmieji požymiai, kurie liudija apie refliuksą. O jį provokuoja priaugtas svoris.
Apskritai, dažniausia problema ir yra priaugti kilogramai. Nusimetę žieminius rūbus, daugelis pastebi, kad svoris padidėjo. Tokiu atveju reikia pagalvoti, kad galbūt pats laikas keisti gyvenimo būdą bei mitybos įpročius.
 
- Išeitis – laikytis dietų?
- Visada sakau, kad reikia keisti gyvenimo būdą ir mitybos režimą taip, kad jo būtų galima laikytis nuolat. Kraštutinumai, nereguliarios dietos duoda trumpalaikius rezultatus. Kaip gydytoja skatinu galvoti apie ilgalaikius procesus: o kas bus, kai nustosite laikytis dietos? Kas tuomet lauks organizmo? Juk laikantis dietų, keičiasi ir hormonų santykis organizme. Kai laikomės dietos, organizmas tikrai patiria stresą, įvyksta hormonų pusiausvyros sutrikdymas ir alkį galime jausti dar metus po dietos nutraukimo. Tad rekomenduoju nepulti į kraštutinumus.
Be to, tie numesti kilogramai dažnai grįžta su kaupu. Ir tai skatina persivalgymo riziką, nuolatines mintis apie nepasitenkinimą savo kūnu. Suprantu, kad kiekvienas nori kuo greitesnio rezultato, o internete knibžda įvairių dietų, siūlančių puikų rezultatą per kelias savaites. Tačiau kartais žmonės įpuola tarsi į užburtą persivalgymo ir nepavalgymo ratą. Žymiai geriau susitaikyti su priaugtais kilogramais ir imtis spręsti, kaip sutvarkyti mitybos režimą ne ateinančiam mėnesiui, o ateinantiems keleriems metams.
Valgyti reikia tris keturis kartus per dieną, į mitybos racioną įtraukti kuo daugiau daržovių ir vaisių. Taip pat būtina nepamiršti ir gerųjų riebalų: avokado, alyvuogių arba linų sėmenų aliejaus.
Jeigu jaučiamas saldumynų poreikis, stengtis suvartoti daugiau baltymų, nes dažniausiai saldumo norisi būtent baltymų trūkumo atveju. Tad turime atsižvelgti, kad į dienos meniu būtų įtrauktas baltyminis maistas: kiaušinis, ankštinės daržovės, riešutai. Žinoma, su pastaraisiais persistengti nereikia, bet kodėl gi nepagardinus rytinės košės saujele riešutų?
Be to reikia vengti streso. Suprantama, kad jo patiriame daug ir sunku išvengti stresinių situacijų, tačiau galime mokytis, kaip valdyti reakcijas į stresą, kad net ir menkiausia situacija neišbalansuotų.
 
- Kokių vitaminų pavasarį labiausiai trūksta mūsų organizmui?
- Labai trūksta vitamino D, tačiau su jokiais maisto produktais užtektinai jo gauti neįmanoma. Nuo spalio pradžios iki balandžio pabaigos šį vitaminą verta gerti standartinėmis dozėmis, net jeigu kraujyje jo yra užtektinai.
Taip pat organizme gali sumažėti B grupės vitaminų. Jeigu juntamas silpnumas, mieguistumas, galvos svaigimas – tai gali būti vitaminų trūkumo priežastis. Vis dėlto geriausia yra pasitarti su gydytojais, atlikti kraujo tyrimus ir savarankiškai nepriiminėti sprendimų, trūksta vitaminų, ar ne.
Tiesa, svarbu nepamiršti ir mineralinių medžiagų. Žmonės, gyvenę sėsliau ir pavasarį tapę aktyvesni, jų praranda tikrai daug. Todėl norint gauti pakankamą mineralų kiekį, patartina vartoti papildomą kiekį magnio ir cinko.