„Jis sugadino man gyvenimą!“: kaip išsaugoti savo sveikatą

(1)

Neteisybės ir įžeistos savigarbos jausmas, apmaudas, nepasitenkinimas, tylūs priekaištai užpildo moters sąmonę, kai ji yra įsižeidusi ant savo vyro. Kokios gali būti nuoskaudos pasekmės, jeigu moteris joje ilgam įstringa? Kaip išvengti šio žalojančio jausmo?

Jeigu esate žmona, kuri 20 metų saugojo ištikimybę savo vyrui, vilko visą buities naštą, augino vaikus ir dar susidorodavo su tiesioginiu darbu, tai žinia apie vyro meilužę, gali jus pribaigti.

Arba jeigu vyras tik susirašinėja su kažkokia moterimi, nekalta mina aiškindamas jai, kai tarp jūsų jau nieko nebėra. Arba atgailauja: „Tai buvo tik seksas ir nieko daugiau!“

O pasitaiko, kad pažinties pradžioje vyras žada moteriai savo pagalbą, dėmesį, o paskui pareiškia, kad jis turi kitų planų.

Reakcija į šias situacijas būna skirtinga pagal savo intensyvumą, bet vienoda pagal savo esmę. Nusivylimo skausmas, sutrikimas, pasimetimas ir stiprus įsižeidimas, kuris lieka viduje ir visą laiką kaupiasi.

Psichologas, kuris tokiose situacijose mėgintų patarti klientei paieškoti priežasčių savyje, rizikuoja susilaukti pasipiktinimo. „Jis mane įskaudino, o jūs dar sakote, kad aš dėl to kalta?!“

Nuoskauda – tai sudėtinga, kompleksinė emocija, susidedanti iš daugybės komponentų: pykčio, nusivylimo, skausmo ir bejėgiškumo. Būdinga nuoskaudos savybė yra ta, kad žmogus ją laiko savyje ir niekaip jos neišreiškia.

Jis stengiasi nutraukti bendravimą su įžeidėju, atsiriboti nuo jo fiziškai ir psichologiškai. Jo viduje apsigyvena troškimas atkeršyti. Ir žmogus pradeda fantazuoti, koks bus tas kerštas. Sunkiausiu atveju tai gali būti savižudybė – kaip paskutinis būdas atkreipti įžeidėjo dėmesį ir priversti gailėtis dėl savo poelgių.

Įsižeidęs žmogus jaučia skausmą.

Ir jame natūraliai generuojasi pykčio energija, reikalinga tam, kad jis galėtų paveikti situaciją ir išsivaduoti nuo skausmo. Bet jei žmogus tvirtai įsitikinęs, kad jokie veiksmai jam nepadės, tai motyvacija ką nors daryti pradingsta.

Viena iš nuoskaudos metaforų – tai rusenančios anglys, kurias žmogus pasiima į delnus, kad tinkamu momentu galėtų sviesti į įžeidėją, bet nusidegina sau rankas.

„Nuoskauda – tai nuodai, kuriuos mes išgeriame patys, tikėdamiesi, kad nusinuodys kitas“, byloja liaudies išmintis.

Kad galėtume įsižeisti, mums prieš tai reikia puoselėti malonius lūkesčius. Lūkesčiai – tai susitarimų arba susiformavusių socialinių stereotipų pasekmės.

Panagrinėkime lūkesčius, kuriuos puoselėja nemažai moterų.

Pirma, vyras turi būti idealus žmogus, nedarantis klaidų, neturintis kompleksų. Jis turi sugebėti suprasti moterį ir jos poreikius, gerai uždirbti, apsieiti be poilsio, draugų ir įspūdžių, mokėti elgtis su vaikais. Jeigu tokį sutiksite, praneškite!

Archyvų nuotr.

delfi.lt nuotr.

Antra, nieko nekalbama apie tai, kad kitame ryšio gale yra moteris ir kad ji taip pat kažką privalo.

Reta moteris sugeba suprasti, kad ji taip pat nėra ideali ir negali tobulai įkūnyti vyro lūkesčių. Įsižeidusi moteris būna įsitikinusi, kad ji iš savo pusės padarė viską, tačiau susidūrė su antrosios pusės neteisingumu, žiaurumu, nedėkingumu ir niekšiškumu.

Realiame gyvenime vyrams ir moterims sunku suprasti vieniems kitus. Ta moteris, kuris tikėsis, kad vyras ją supras taip puikiai kaip jos geriausia draugė, neišvengiamai nusivils juo.

Visos dvasinės tradicijos nuoskaudą laiko žalinga emocija ir siūlo išsivaduoti nuo jos atleidžiant skriaudėjui. O psichologija tylų ir nuolankų atleidimą tironui ar neištikimajam laiko tiesiu keliu į aukos būseną. Taip pat į kenksmingos pozicijos priėmimą: aplinkiniai turi teisę elgtis su manimi, kaip jie nori.

O tai nesuderinama su aukšta savivertė, saugumu ir komfortu. Todėl taip svarbu suprasti ir išreikšti savo emocijas, nusakyti poreikius. Tik reikia tai daryti be priekaištų vyrui ir įžeidinėjimų.

Dar vienas svarbus dalykas – tai sugebėjimas suvokti nepatenkintą poreikį, kuris slepiasi giliai už nuoskaudos. Žmonės gali ilgai išgyventi nuoskaudą ir neteisybę, bet jiems kur kas sunkiau prisipažinti, kad iš tikrųjų jie nori sulaukti dėmesio, švelnumo ir pripažinimo iš skriaudėjo.

Tam reikia pripažinti sau, kad tas žmogus yra labai svarbus jums ir kad jums kažko iš jo reikia. Tai jau bus jėgos pozicija, o ne prašymo ir pažeidžiamumo pozicija.

Prisipažinti, kad kažko reikia, kartais būna nepaprastai sunku, bet be to neįmanoma gauti tai, ko trokštame, ir pasiekti harmoningos būsenos.

Jeigu nuoskaudos situacija buvo pagarsinta, poreikiai išsakyti, prašymai suformuluoti, ašaros išlietos ir sulaukta kokio nors atsako iš priešingos pusės, tai atleidimas įvyksta savaime, nes nuoširdus žmogus nesiveržia pasilikti įsižeidimo būsenoje ilgai.

Jeigu moteris tiksliai žino, kad būti su šiuo vyru yra jos pasirinkimas, ji stengsis, kuo greičiau atlikti emocinę iškrovą.

Visai kas kita, kai moteris įžvelgia vyre patogų aprūpintoją jos šeimyniniam projektui vykdyti. Tada bet koks vyro bandymas užsiimti savo asmeniniais interesais, nesusijusiais su šeima, sukels moteriai nuoskaudą, kuri šiuo atveju bus mėginimas valdyti kitą žmogų.

Tokia moteris nesistengs atsikratyti savo įsižeidimo, nes kitaip praras vienintelį vyro spaudimo įrankį.

Destruktyvus nuoskaudos poveikis yra ne tik fizinis sveikatos gadinimas, bet ir santykių ardymas.

Be to, įsižeidęs asmuo būna įsitikinęs, kad jis dėl santykių padarė viską, o štai jį skriaudžiantis partneris yra tikras griovėjas.

Nuoskauda blokuoja sugebėjimą būti dėkingiems, o dėkingumas laikomas svarbiausiu laimingo šeimyninio gyvenimo raktu.

Kaip neleisti nuoskaudai gadinti sveikatos ir santykių?

Pirmiausia reikia suvokti, kas slypi po nuoskauda:

*neišreikšta agresija;

*nepatenkintas poreikis;

*neteisybės jausmas.

Kad išreikštume agresiją, reikia užimti aktyvią poziciją ir nenutylėti apie diskomfortą ir skausmą. Pasakokite apie savo jausmus ir išgyvenimus, tačiau venkite priekaištų, kaltinimų ir kritikos.

Paskui pažiūrėkite į save ir paklauskite savęs: „O ko aš noriu iš jo? Kokio poreikio patenkinimo tikiuosi? Kodėl pati negaliu jo patenkinti?“ Ieškokite galimybių pokyčiams savyje, labiau mylėti ir rūpintis savimi.

Ką daryti su neteisybės jausmu? Nepasiduokite norui demonstruoti arogancijos, prisiminkite tą gerą, kas brangu jums santykiuose.

Ieškokite psichologinės pagalbos ir susilaikykite nuo noro keršyti.

Paklauskite savęs, gal jūs taip pat kažko nepastebite, nemokate, nepadarėte, kad taip įvyko. Nukreipkite energiją į savo santykių tyrimą, skylių, kurias seniai laikas užtaisyti, ieškojimą. Iškelkite sau tikslą pasijusti gerai.

Nuspręskite, kokiomis aplinkybėmis ar už kokią kainą pasirengusi atleisti nuoskaudą ir vėl pajusti džiaugsmą, kad esate kartu.

Pripažinkite partnerio teisę priimti savo sprendimus ir rūpintis savo interesais. Pripažinkite tokią pat teisę sau.

Įsižeidimas – vaikiškiausias ir primityviausias būdas spręsti problemas, rašo portalas Lady.tut. Būkite suaugę ir drąsiai, atvirai kartu ieškokite būdų, kaip išsaugoti santykius.

Archyvų nuotr.

Nusivylimas.  Pixabay.com

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder