Ką jaučia žmonės po mirties: du kartus išgyvenusi moteris atskleidė visą tiesą

Debora yra žmona, motina ir buvusi Dartmuto medicinos mokyklos (Niu Hampšyras) tyrimų centro direktorė. Ji patyrė du rimtus incidentus, kurie beveik sugriovė jos šeimą, ir kiekvieno metu pajuto būseną už savo kūno ribų.

Pirmoji klinikinė mirtis

Pirmasis atvejis įvyko 1980-ųjų viduryje, kai Debora patyrė priešlaikinį gimdymą su pirmuoju sūnumi. Jos kraujospūdis staigiai pakilo, atsirado problemų su krauju ir kepenimis, ji patyrė keletą priepuolių.

Pasak Deboros, per medicininę ekstremalią situaciją ji tarsi paliko savo kūną ir stebėjo save iš ligoninės lubų – be skausmo ir emocijų, kol gydytojai bandė išgelbėti ją ir kūdikį.

„Aš žiūrėjau į save iš viršaus, ir viskas atrodė taip, tarsi aš fiziškai neegzistuočiau. Buvo ramu ir be baimės“, – prisimena Debora.

Antroji klinikinė mirtis

Po daugiau nei 20 metų Debora ir jos vyras pateko į beveik mirtiną automobilio avariją. Per incidentą ji pajuto, kad yra pasaulyje, apšviestame geltonu spindesiu, kuriame egzistavo gryna energija.

„Po avarijos aš visiškai nesijaučiau atskira asmenybė. Aš tapau didesnės gyvybinės jėgos dalimi ir jaučiau absoliučią ramybę bei saugumą“, – pasakojo Debora.

Įdomu, kad avarijos metu prie jos priėjo nepažįstamas vyras ir laikė ją už rankos, kol atvyko greitoji pagalba, tačiau nei jos vyras, nei gelbėtojai jo nematė.

„Šis vyras padėjo man nejudėti dėl traumų ir laikė už rankos, kol atvyko greitoji pagalba. Nors aš jį aiškiai prisimenu, niekas kitas jo nematė“, – pridūrė Debora.

Patirtis už kūno ribų

Abiem atvejais Debora patyrė būseną už savo kūno ribų ir galėjo stebėti įvykius iš kitos perspektyvos.

Per pirmąją klinikinę mirtį ji praleido tris dienas medicininėje komoje, o jos naujagimis sūnus pirmąsias dvi savaites praleido naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje.

„Man reikėjo patirti dvi klinikines mirtis, kad patikėčiau, jog tokie patyrimai tikrai egzistuoja. Be to, aš tikriausiai nebūčiau patikėjusi“, – sako Debora Prum.

Šiuo metu mokslininkai vis dažniau fiksuoja, kad žmonės, išgyvenę klinikinę mirtį, patiria panašius jausmus – tarsi patektų į kitą sąmonės dimensiją. 

Deboros patirtis rodo, kad pomirtinis pasaulis kai kuriems žmonėms gali pasireikšti kaip absoliučios ramybės ir vienybės su gyvybine jėga būsena.