Kada dėl sąnarių kreiptis į medikus, o kada pakanka vizito pas vaistininką?

Vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, dažniau į vaistininkus ir pas gydytoją kreipiasi žmonės, kuriems diagnozuojamas osteoartritas. Paprastai šios grupės ligos neprasideda staiga, o į  pradinius simptomus žmonės nekreipia dėmesio.

„Ne kartą esu sulaukusi klausimo, ar sąnarių traškėjimas gali būti pirmasis osteoartrito simptomas. Dažniausiai skundžiamasi kelių sąnarių traškėjimu lipant laiptais, atsitupiant.

Jei kartu su šiuo nusiskundimu jaučiami ir tokie simptomai, kaip skausmas fizinio krūvio metu ar iš karto po jo, nežymus ir praeinantis rytinis sąnarių sustingimas, tikrai verta kreiptis pas gydytoją, nes tai gali būti artrozės pradžia. Ligai progresuojant, sąnarius skauda nuolat“, – akcentuoja ji.

K. Šnirpūnienė pataria ypatingai atkreipti dėmesį tuo atveju, kai žmogus yra vyresnio amžiaus, turi antsvorio, mažai juda, yra turėjęs sąnarių traumų, taip pat rizikos grupei priskiriami sportininkai, sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės, kurių sąnariams tenka didelė apkrova.

Kodėl traška sąnariai?

Pasak „Sporto klinikos“sporto medicinos gydytojos Miglės Baranauskaitės, sąnariai gali traškėti dėl daugybės priežasčių. Vienos jų yra gerybinės, nesukeliančios rimtų sveikatos problemų, o kitos gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. 

„Gerybinis sąnarių traškėjimas yra neskausmingas, nesukeliantis diskomforto, netrukdantis judėti. Sąnario traškėjimas, kuris sukelia skausmą, trukdo judėti, sukelia sąnario strigimą gali rodyti ir rimtesnį susirgimą. Gerybinį sąnarių traškėjimus reikėtų stebėti, kad jie netaptų patologiniais.

Gerybinio sąnario traškėjimo priežastys dažniausiai yra nulemtos neteisingo kaulų judėjimo vienas kito atžvilgiu. Patologinio traškėjimo priežastys gali būti ir sąnarinės kremzlės pažeidimas, kitų sąnarinių struktūrų, raiščių pakitimai“, – aiškina medikė.

Sąnariai gali traškėti tiek jauniems, tiek ir vyresniems žmonėms. Jauniems žmonėms sąnario traškėjimas dažniausiai būna gerybinis ir nesignalizuoja apie rimtesnę patologiją, tai dažnai atsiranda spartaus augimo metu.

Jei traškėjimas skausmingas ar trukdo judėti, reikėtų kreiptis į gydytoją pagalbos. Jeigu jaunuolis aktyviai sportuoja ir jaučia sąnarių traškėjimą – dažniausiai tai būna kelio sąnarys – derėtų pasikonsultuoti su specialistu, kad pavyktų skausmui užbėgti už akių.

„Kiekvienas sąnario traškėjimas skirtingas, todėl kiekvienas pacientas vertinamas individualiai. Jeigu neramina sąnario traškėjimas, visada yra geriau pasikonsultuoti su specialistu, kuris gali paskirti tinkamą gydymą ar nuraminti, kad nieko daryti nereikia“, – pataria M. Baranauskaitė.

Kaip sau padėti?

Vaistininkė sako, kad visas sąnarių ligas galima suskirstyti į dvi dideles grupes: artritai – uždegiminės sąnarių ligos ir artrozės (osteoartritas) – sąnarių paviršius dengiančios kremzlės degeneraciniai pažeidimai.

„Pagrindiniai artrito simptomai: sąnarių skausmas, patinimas, paraudimas, šiomis ligomis gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, net vaikai. Šio tipo ligas sukelia paveldimi, autoimuniniai susirgimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, darbas šaltose, drėgnose patalpose, dažnos, iki galo neišgydytos infekcijos“, – vardija K. Šnirpūnienė.

Jei sąnarių traškėjimas nėra lydimas kitų simptomų, tai dar nėra liga, tačiau pakankamas signalas, kad sąnariams reikalingas didesnis dėmesys ir pagalba. Traškėjimas gali atsirasti, kai sąnaryje sumažėja sąnario skysčio kiekio, jis tampa tirštesnis, taip pat dėl slėgių skirtumų sąnario išorėje bei viduje.

„Kuo mažiau judame, tuo labiau mažėja sąnario skysčio kiekis, kol jo nebelieka ir dėl trinties pradeda dėvėtis sąnario kremzlė, prasideda artrozė.

Todėl pirma pagalba traškant sąnariams yra mankšta. Labai tinka plaukimas, važiavimas dviračiu lygia vietove, vaikščiojimas, kasdien 15 min. atliekami tempimo pratimai. Tokios mankštos metu stiprinami raumenys, o sąnariai nepatiria krūvio.

Netinka bėgimas, pritūpimai. Sąnarių traškėjimu gali skųstis ir paaugliai, būna nusiskundimų, kad traška kaklas. Tai taip pat rodo, kad būtina mankšta stuburui ir nugaros raumenų stiprinimas“, – rekomenduoja vaistininkė.

Anot jos, vaistinėse yra labai daug maisto papildų, skirtų sąnariams: gliukozaminas, chondroitinas, įvairių tipų kolagenai, hialurono rūgštis. Šios veikliosios medžiagos dalyvauja sąnario kremzlinio paviršiaus atsinaujinime, sąnario skysčio gamyboje.

„Aktyviai sportuojantiems, greitai augantiems paaugliams naudinga reguliariai vartoti kalcio, magnio, vitamino D preparatus, ypač jei dar papildomai jaučiami raumenų skausmai, mėšlungis.

Vis tik ne visada ir ne visiems maisto papildai padeda, todėl šalia papildomai visada rekomenduoju subalansuoti mitybą, mažinti antsvorį, neapkrauti sąnarių per dideliais krūviais, kasdien mankštintis.

Taip pat būtų gerai pasikonsultuoti su gydytoju, kuris atliks papildomus tyrimus ir jei reikės, nukreips pas reabilitologą ar fizioterapeutą“, – patarė vaistininkė K. Šnirpūnienė.

Gerybinis ir patologinis traškėjimas

Anot sporto medicinos gydytojos M. Baranauskaitės, jei tai gerybinis traškėjimas, dažnai užtenka įvertinti kaulų – raumenų būklę, bei skirti specialius fizinius pratimus rastiems sutrikimams koreguoti. Patologiniams traškėjimams taip pat dažnu atveju užtenka ir fizinių pratimų, tačiau kartais gali prireikti ir traumatologo konsultacijos.

„Kartą konsultacijai kreipėsi jaunas, aktyviai sportuojantis vaikinas, kuris skundėsi kelio sąnario traškėjimu. Traškėjimas buvo neskausmingas, nesukeliantis diskomforto, netrukdantis judėti. Įvertinus kaulų – raumenų sistemos būklę, buvo surasta problema bei paskirti specialūs pratimai rastiems pakitimams koreguoti.

Jeigu vaikinas aktyviai nesportuotų, galbūt jam išvis nieko nereikėtų daryti“, – konstatuoja ji.

Patologinio sąnario traškėjimo pavyzdys – vyresnio amžiaus moteris skundėsi kelio traškėjimu, negalėjo pilnai sulenkti kelio, kartais jis strigdavo.

„Atlikus klinikinį ištyrimą, paskyrus reikalingus instrumentinius tyrimus, buvo nustatytas sąnario vidinių struktūrų pakenkimas, buvo paskirti specialūs fiziniai pratimai, jeigu jie būtų neveiksmingi, reikalinga traumatologo konsultacija“, – istorija dalijasi „Sporto klinikos“ sporto medicinos gydytoja M. Baranauskaitė.