Turėti tave ne tik kaip ištikimą kaimynę, bet ir tikrą draugę, kuri išklausys, pasipasakos, ateis ar paskambins, man yra neįkainojama. Tavo skleidžiami gerumas ir šiluma tokie stiprūs. Niekaip negaliu priimti žinios, kurią praeitų metų vieną spalio vakarą pasakei. „Savaitgalį buvau ligoninėj. Skubios pagalbos. Man labai skaudėjo. Metastazės – blogai“. Tu graudinaisi, o aš apstulbau. Šie tavo žodžiai manyje sukėlė audrą. Kad tai galėjo nutikti tau?! Tau, kuri pajutusi neraminančius ženklus, kreipeisi į gydytojus, skubėjai pasitikrinti? Kokia neteisybė!
Prabėgo jau pusantrų metų, bet dar gerai prisimenu savo pasimetimą, kaip buvo sunku suvokti, ką visa tai reiškia, kas laukia... Siunčiau tau visą savo stiprybę ir pažadėjau būti šalia, kad ir kas benutiktų: „Būsiu šalia, padėsiu, kuo galėsiu – pasirūpinsiu vaikais, atvešiu, nuvažiuosiu, ką reikės, padarysiu už tave. Iš mūsų šeimos – vien pagalba ir užtikrinimas – kas benutiktų.“
Aš tau dėkoju, kad nepaisant visų išbandymų, išgyvenimų ir sunkių dienų, tebesi ta pati nuostabi Kristina. Ačiū už tą būties lengvumą, paprastumą ir laisvę būti savimi. Ir vis stebiuosi, kad šalia tavo moteriško trapumo, gerumo – tokia didelė stiprybė tavyje. Juk patirdami tokių išbandymų, daug kas pasiduoda, o tu man esi stipriausia herojė suaugusiųjų lygoje, kuriai negalioja statistikos. Atlaikiusi sudėtingą operaciją, stebini gydytojus – lyg ir turėtum gulėti, o jau žygiuoji ligoninės koridoriais.
Kaip aš sakau, esi švelnumu aplipdyta stiprybė. Pamenu, kai aplankiau tave po operacijos, kiek vilties ir optimizmo pajutau, vien tik noras gyventi. Išėjusios pasivaikščioti, nejučia kalbėjom apie lemtį: „Bus kaip turi būti, bet aš noriu gyventi!“ – sakei. Tavo nusiteikimas ir yra tas variklis, tu eini, dirbi ir iš gyvenimo imi viską. Nors saugai save, bet nesigaili ir nesiguodi. Šiandien virdama sriubą (man neišeina išvirti mažai) – pagalvojau, kai grįši iš mokyklos po darbų – nunešiu tau.
Juk galiu, daugiau iš namų dirbu. Ne dėl to, kad tu pati negalėtum, bet dėl to, kad noriu palengvinti tau vakarą. Ir aš žinau – mes dar daug kartų važiuosim dviračiais į miestą skanauti ledų ir pasakosim, kas nutiko per šias dienas ir kokie mūsų planai.
Tavo Simona
***
„Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) jau 12 metų padeda einantiems onkologinės ligos keliu, telkia juos į bendruomenę, teikia visokeriopą pagalbą. Lietuvoje kasdien onkologinės ligos diagnozę išgirsta 50 žmonių, taigi per metus net 18 tūkstančių šeimų stoja į kelią, kurio nė vienas nesirenkame savo noru. Šiuo metu POLA padeda 47 296 onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems. Kiekvieną mėnesį šis skaičius paauga apie 800 žmonių. Padėkite mums padėti jiems, skirdami 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą“, – kviečia POLA direktorė Neringa Čiakienė. Tai galimybė realiai padėti sergantiems onkologine liga ir jų artimiesiems, nepatiriant papildomų išlaidų.
Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pildydami paramos skyrimo formą, įveskite pilną gavėjo pavadinimą: Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija arba Paramos gavėjo kodą 302704554. Plačiau apie paramos skyrimą – informacija svetainėje https://pola.lt/gpm/
Su mūsų organizacijos išduodama POLA kortele onkologine liga sergantiems žmonėms gyvenimo kasdienybė, finansinė našta tampa lengvesnė, viltis – stipresnė nemokamai gaunant POLA specialistų (psichologo, dietologo, teisininko) individualias konsultacijas. Būrys savanorių pacientų gidų, tarp kurių yra ir istorijos herojė Kristina, palaiko gyvąjį ryšį ir neša žinią, kad ir su liga GYVENIMAS tęsiasi. Naujai sukurtoje navigacijos sistemoje www.priesvezi.lt pacientams ir jų artimiesiems lengva rasti svarbiausią informaciją pagal paciento kelio etapus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą