Kaip atjauninti organizmą 4 metais per mėnesį – mokslininkai rado būdą

Kaip vyko tyrimas

Eksperimente dalyvavo 104 žmonės, kurių amžius nuo 65 iki 75 metų. Per 4 savaites mokslininkai analizavo apie 20 sveikatos rodiklių, tarp kurių buvo:

cholesterolio lygis

insulino rodikliai

arterinis kraujospūdis

kūno masės indeksas

liemens apimtis

Remdamiesi šiais duomenimis, specialistai vertino dalyvių biologinį amžių – rodiklį, atspindintį organizmo ir ląstelių būklę, kuri gali skirtis nuo faktinio žmogaus amžiaus.

Tiriamieji buvo suskirstyti į kelias grupes, taikant skirtingus mitybos modelius. Vieni laikėsi mišrios mitybos, kurioje augaliniai ir gyvūniniai baltymai sudarė maždaug po lygiai. Kiti dalyviai perėjo prie daugiausia augalinės mitybos.

Taip pat mokslininkai lygino skirtingų riebalų ir angliavandenių proporcijų poveikį racione.

Kokia dieta pasirodė efektyviausia

Akivaizdžiausius rezultatus pademonstravo grupė, vartojusi daugiau sudėtinių angliavandenių ir mažiau riebalų. Vidutiniškai jų biologinis amžius sumažėjo 4,1 metų.

Mitybos pagrindą sudarė:

visagrūdžiai produktai

ankštiniai augalai

daržovės

krakmolingos daržovės, įskaitant saldžiąsias bulves (batatas) ir moliūgus

Dalyviai, kurių mityba buvo labiau augalinė, taip pat pademonstravo pastebimus pagerėjimus. Jų biologinis amžius buvo maždaug 3 metais mažesnis, palyginti su tais, kurie laikėsi riebesnio mitybos tipo.

Kodėl augalinis maistas gali lėtinti senėjimą

Tyrėjai daro prielaidą, kad tokį efektą lemia iškart keli veiksniai. Racionas, kuriame gausu skaidulų ir augalinių komponentų, padeda:

mažinti uždegiminius procesus organizme

gerinti cholesterolio rodiklius

palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje

mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką

Be to, augaliniame maiste gausu antioksidantų, vitaminų ir junginių, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų.

Kas yra biologinis amžius

Specialistai aiškina, kad biologinis amžius atspindi ne nugyventų metų skaičių, o realią organizmo būklę. Jam įtakos turi gyvenimo būdas, mityba, fizinio aktyvumo lygis, stresas, miego kokybė ir lėtinės ligos.

Todėl du to paties amžiaus žmonės gali turėti visiškai skirtingą sveikatos būklę ir skirtingą organizmo senėjimo greitį.

Ką pataria ekspertai

Mokslininkai pabrėžia, kad kalba neina apie griežtus ribojimus ar visišką gyvūninių produktų atsisakymą. Pagrindinis dėmesys skiriamas augalinio maisto, nesmulkintų (pilnaverčių) produktų ir sudėtinių angliavandenių dalies didinimui, kartu mažinant sočiųjų riebalų ir itin perdirbto maisto kiekį.

Pasak tyrėjų, net ir palyginti trumpalaikiai mitybos pokyčiai gali teigiamai paveikti medžiagų apykaitą bei bendrą organizmo būklę.