Kaip iš arbatos išgauti naudingiausias jos savybes

Kalbant apie arbatos ruošimą svarbu suprasti, jog nėra vieno teisingo būdo, leidžiančiotai padaryti.

Tačiau tam tikros nuorodos, galinčios pagelbėti, yra.

Kiekviena arbatos rūšis turi savo "brendimo" laiką bei reikiamą temperatūrą, kuri leis arbatos skoniui, bei naudingosioms savybėms geriausiai pasireikšti.

Pavyzdžiui, japoniškoji žalioji arbata "mėgsta" gana žemą temperatūrą, reikalingą norimam skoniui išgauti.

Tuo tarpu ulongo arbata gali būti pakartotinai užplikoma netgi kelis kartus, nesugadinant nei arbatos aromato, nei skonio.

Kas atsitiks, jei laikysime arbatos pakelį puodelyje ilgiau nei rekomenduoja gamintojas? Nieko blogo neatsitiks.

Tokiu būdu išgausite daugiau naudingų arbatos savybių (tokių kaip flavonoidai, polifenoliai, katechinai), tačiau skonis gali tapti kartus dėl didesnio išsiskyrusio kofeino bei taninųkiekio.

Paprastai tariant, ilgiau laikydami arbatos pakelį išgausite daugiau imuninę sistemą stiprinančių, laisvuosius radikalus neutralizuojančių medžiagų, tačiau šiek tiek sugadinsite arbatos skonį.

Palikdami arbatos lapelius ar pakelį per trumpą laiko tarpą sumažinsite naudingąsias arbatos savybes, o arbatos skonis bus subtilesnis ir švelnesnis.

Norite puikaus arbatos skonio ir naudingųjų savybių?

Tokiu atveju, specialistai rekomenduoja rinktis kuo geresnės kokybės pilnų lapelių (nesmulkintų) arbatą.

Tokia arbata turės didesnę naudingųjų medžiagų koncentraciją.

Pavyzdžiui, žaliosiosmatcha arbatos naudingųjų medžiagų koncentracija yra 137 kartus didesnė lyginant ją sužaliąja arbata, iš kurios ji ir yra pagaminta.

Taip pat nepamirškite, jog arbatos gamintojas, greičiausiai, pateiks jums geriausias konkrečios arbatos gaminimo nuorodas ant pakuotės.

Kiekviena arbata turėtų būti gaminama jai palankioje temperatūroje ir pakankamą laiko tarpą.