Kaip sumažinti riziką susirgti demencija: mokslininkai atrado ryšį su kitu bauginančiu sutrikimu

(1)

Ilgėjant šio dažno sutrikimo trukmei ir pradžiai, didėja demencijos išsivystymo rizika.

Dideliu nerimu sergantiems žmonėms jau ir taip yra dėl ko nerimauti, o naujasis Australijos mokslininkų grupės tyrimas dar labiau papildo šį sąrašą.

Jie teigia, kad šis sutrikimas gali patrigubinti demencijos išsivystymo riziką laikui bėgant.

Apie tai rašo CNN.

Trečiadienį žurnale "Journal of the American Geriatrics Society" paskelbtame tyrime teigiama, kad tai pirmasis tyrimas, kuriame nagrinėjamas ryšys tarp įvairaus laipsnio nerimo ir demencijos išsivystymo rizikos laikui bėgant, taip pat nerimo atsiradimo laiko įtaka šiai rizikai.

"Dabar nerimą galima laikyti netradiciniu demencijos rizikos veiksniu", - sakė pagrindinė tyrimo autorė australų gerontologė Kay Khine.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje demencija serga daugiau kaip 55 mln. žmonių, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų išaugti iki 139 mln.

Be to, ši liga yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių.

Tyrimo autoriai teigia, kad asmens nerimo trukmė yra svarbus aspektas tiriant demencijos išsivystymo riziką.

Australijos tyrime, kuris truko 20 metų, dalyvavo 2132 60 metų ir vyresni žmonės.

Tyrimui prasidėjus, kas penkerius metus buvo atliekami trys sveikatos vertinimai, kurių kiekvieno metu mokslininkai matavo dalyvių nerimą.

Tyrimo metu mokslininkai suskirstė dalyvius į kelias grupes:

su lėtiniu nerimu - sutrikimas buvo diagnozuotas pirmojo ir antrojo vertinimo metu;

su išsisprendusiu nerimu - sutrikimas buvo diagnozuotas tik pirmojo vertinimo metu;

naujai atsiradusį nerimą - sutrikimas buvo diagnozuotas tik antrojo vertinimo metu.

Galiausiai 64 tyrimo dalyviams išsivystė demencija.

Tuo pat metu lėtiniu arba naujai atsiradusiu nerimu sergantys žmonės demencija sirgo tris kartus dažniau nei kitų grupių atstovai.

Vidutiniškai demencija išsivystė praėjus 10 metų po didelio nerimo diagnozės nustatymo.

Tyrimo autoriai pažymėjo, kad žmonėms, kuriems pavyko susidoroti su padidėjusiu nerimu per mažiau nei penkerius metus (laikas nuo pirmojo iki antrojo įvertinimo), rizika susirgti demencija buvo tokia pati, kaip ir tiems, kurie visiškai nesirgo nerimu.

Mokslininkų teigimu, šis tyrimas patvirtina ankstesnes išvadas apie streso įtaką Alzheimerio ligos vystymuisi.

Todėl terapija, kuria siekiama sumažinti nerimą, gali padėti sumažinti bet kurios rūšies demencijos riziką.

Tyrimo autoriai pažymi, kad eksperimente nebuvo atsižvelgta į duomenis apie tai, kaip kai kuriems dalyviams pavyko susidoroti su padidėjusiu nerimu.

Kartu tyrimo rezultatai pabrėžia ankstyvo ir nuoseklaus šios šiuolaikiniame pasaulyje plačiai paplitusios psichologinės problemos gydymo svarbą.

Autoriai taip pat pridūrė, kad tyrimo metu buvo prarastas ryšys su 33 % dalyvių, kurių nerimo lygis tyrimo pradžioje buvo aukštesnis. 

"Sumažėję asmens pažintiniai gebėjimai gali prisidėti prie nerimo, pavyzdžiui, dėl klaidų darymo ar gėdos socialinėse situacijose", - aiškino vienas iš tyrimo autorių.

Autoriai teigia, kad nerimo kamuojami žmonės taip pat dažniau priima nesveikus sprendimus, pavyzdžiui, prastai maitinasi ar rūko.

Primename, kad demencija apima visą grupę simptomų, kuriems būdingas nuolatinis pažinimo funkcijų silpnėjimas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder