Kamuoja neigiamos emocijos? Jūsų žarnyno bakterijų balansas gali būti sutrikęs
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė ir mikrobiotos ekspertė Lina Kederienė sako, kad kiekvieno žmogaus organizme yra unikali, tik jam būdinga mikrobiota.
„Ji atlieka įvairias funkcijas: padeda virškinti sudėtines maisto dalis, užtikrina imuninės sistemos atsaką, aprūpina vitaminais, enterocitus aprūpina energija, aktyvina žarnyno peristaltiką, užtikrina svetimų žmogaus organizmui medžiagų detoksikaciją“, – vardija ji.
Nuo žarnyno uždegimo iki onkologinių ligų
Žmogaus mikrobiotos disbalansui įtakos turi amžius ir genetiniai veiksniai, vartojami antibiotikai, mažai skaidulų ir daug cukrų bei rafinuotų riebalų turinti mityba, maisto priedai, aplinkos toksinai bei ypatingai – stresas. Esant minėtiems neigiamiems poveikiams, jau nekalbant apie vidurių pūtimą ar pasikeitusius tuštinimosi dažnio ypatumus, didėja žarnyno sienelės pralaidumas.
„Vystosi pralaidaus žarnyno sindromas, kuris sukelia uždegiminius procesus žmogaus organizme. Dėl to gali vystytis lėtiniai uždegiminiai žarnyno susirgimai, dirgliosios žarnos sindromas, II tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, nutukimas, aterosklerozė, alergijos, maisto netoleravimas, netgi reumatiniai, autoimuniniai, neurologiniai ar onkologiniai susirgimai“, – perspėja L. Kederienė.
Kaip pavyzdį vaistininkė įvardija žmogaus mikrobiotos poveikį jo psichologinei sveikatai. Esant tinkamai žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai, triptofanas organizme yra verčiamas į serotoniną – laimės hormoną – ir kinureniną, pastarieji atitinkamai paverčiami melatoninu ir kinurenino rūgštimi.
Pasikeitus normaliai žarnyno mikroflorai, didėja minėtoje reakcijoje dalyvaujančio fermento kiekis, kuris pakeičia esamą pusiausvyrą, todėl mažėja serotonino ir, atitinkamai, melatonino kiekiai.
„Šis mechanizmas paaiškina, kodėl esant žarnyno mikrobiotos sutrikimams blogėja nuotaika, nebemokame būti „čia ir dabar“, ilgėja užmigimo laikotarpis, prastėja miego kokybė. Jei pastaruoju metu vargina neigiamos emocijos ir sutrikęs miegas, gali būti, kad viena iš priežasčių glūdi jūsų žarnyne“, – aiškina mikrobiotos ekspertė.
Reikia tiek probiotikų, tiek prebiotikų
Nors mikrobiotą iš dalies nulemia genetika, ją vis tiek galima koreguoti ir gydyti dėl jos kylančius sveikatos sutrikimus bei susirgimus. Prie rekomenduojamų probiotikų būtina vartoti ir su maistu gaunamus prebiotikus – tai maisto medžiagos, skatinančios naudingų mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi.
„Daugiausiai tai augalinės kilmės angliavandeniai. Jie randami salierų, cikorijų šaknyse, šalotiniuose ir raudonuosiuose svogūnuose, topinambuose, miežiuose, agavoje (fruktooligosacharidai). Jų taip pat gausu lęšiuose, avinžirniuose, raudonosiose pupelėse, pistacijų ir anakardžių riešutuose, sojoje (galaktooligosacharidai).
Prebiotikų randama kukurūzų burbuolėse ir cukranendrėse (ksilooligosacharidai). Jei mes neparuošime ir nepalaikysime atitinkamos terpės geriesiems mikroorganizmams vešėti, tai vargu, ar pavartojus savaitę ar dvi vaistinėje įsigytų probiotikų jie ten užsiliks ilgiau“, – atkreipia dėmesį L. Kederienė.
Ji tęsia sakydama, kad pagal gydytojo receptą antibiotikus vaistinėje įsigyjantys žmonės jau žino, kad reikalingas ir probiotikų preparatas, tačiau dažnai numoja į tai ranka, nes nejaučia tiesioginio ir greito neigiamo poveikio žarnyno mikrobiotai, išskyrus viduriuodami, o „tylaus“ uždegimo nesusieja su esamais susirgimais: neurologiniais sutrikimais, ateroskleroze, nutukimu ir kt.
„Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai žmonės paprašo probiotikų ir nevartodami antibiotikų kurso, o tiesiog norėdami pagerinti savo savijautą.
Kai žarnyne daug įvairių gerųjų bakterijų, mažėja tikimybė atsirasti pralaidaus žarnyno sindromui, nevargina pilvo pūtimas, nemalonūs pojūčiai ar skausmai žarnyne, sustiprėja imuninė sistema, mat žarnyne yra gausu imuninės sistemos elementų, gerėja psichologinė būsena ir miego kokybė“, – pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Rašyti komentarą