Kelio sąnario protezavimas sugrąžina gyvenimo džiaugsmą

Laikui bėgant technologijos modernėja, implantų kokybė vis gerėja. Šią vasarą KUL medikai pradėjo naudoti mechaninio tvirtinimo dalinį kelio sąnario endoprotezą.

Šiuolaikinio endoprotezavimo pradininkai

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos departamento vadovo gydytojo traumatologo ortopedo Vidmanto Žegunio, Klaipėdos universitetinė ligoninė nuo pat nepriklausomybės atgavimo buvo ryškus lyderis sąnarių endoprotezavimo srityje – ligoninės traumatologai ortopedai pirmieji Lietuvoje pradėjo protezuoti klubo ir kelio sąnarius.

„Klubo sąnarius pradėjome protezuoti pirmieji, anksčiau Lietuvoje buvo atliekamos tik pavienės tokio tipo operacijos, kai į ligonines atvykdavo gydytojai iš kitur. Pas mus buvo įdiegta vakarietiška metodika - pradedant priemonių įsigijimu, eilės sudarymu, pacientų atranka ir baigiant jų reabilitacija. Technologiją perėmėme iš Švedijos ir pradėjome sėkmingai protezuoti klubo sąnarius. Vėliau, 1993 metais, pradėjome protezuoti ir kelio sąnarius. Jei neklystu, būtent mūsų ligoninėje buvo atliktas pirmasis kelio protezavimas, kurį atliko lietuvių chirurgai lietuviui pacientui.

Nuo to laiko operacijų daugėjo, operacijų lygis yra aukštas“, - pasakojo V. Žegunis. Jis pastebi, kad kelio sąnarys sudėtingesnis nei klubo, tokiai operacijai atlikti reikia daugiau žinių ir įgūdžių.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ikipandeminiais metais kasmet buvo atliekama daugiau kaip 1 000 sąnario endoprotezavimo operacijų – klubo ir kelio sąnarių operacijų yra maždaug po lygiai.

Ši įstaiga yra viena iš trijų, kur susidariusi kelio sąnario protezavimo operacijos laukiančių pacientų eilė – žmonės renkasi ilgiau palaukti, tačiau patikėti savo sveikatą Klaipėdos universitetinės ligoninės medikams.

„Žmonės, turėdami galimybę rinktis, kokioje ligoninėje gydytis, nusprendžia laukti eilėje, kad patektų pas mus. Tai turbūt yra pats geriausias mūsų darbo įvertinimas“, - sakė V. Žegunis.

Taiko naujoves

Nuo kelio sąnario protezavimo pradžios Klaipėdos universitetinėje ligoninėje technologijos smarkiai patobulėjo. Anksčiau įprasta buvo keisti visą sąnarį, pakeičiant ir pažeistą, ir sveikąją sąnario dalį.

Per pastaruosius dešimt metų keitėsi chirurginė technika, pats protezas. Ilgainiui buvo sugalvota keisti tik dalį sąnario, kuri yra pažeista - buvo pradėtas vienpusis sąnario endoprotezavimas.

Keičiant visą sąnarį šalinama ir jo pažeista, ir sveikoji dalis. Tai sudėtingesnė ir ilgesnė operacija, paciento sveikimo laikas taip pat ilgesnis. Keičiant tik dalį sąnario sveikimas yra trumpesnis, išsaugomas sveikas kaulas, operacijai atlikti reikalingas mažesnis pjūvis, išsaugoma natūrali sąnario biomechanika.

Šis metodas ypač tinka tais atvejais, kai žmogus dėl sąnario kremzlės jaučia skausmą ir diskomfortą, bet keisti visą sąnarį yra per anksti. Tokių pacientų skaičius palengva didėja. KUL jau atlikta per 100 vienpusio sąnario endoprotezavimo operacijų.

Pasak traumatologų, vienpusis sąnario endoprotezavimas leidžia pacientui greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą - keičiant visą sąnarį žmonės ligoninėje praleidžia 4-7 dienas, o keičiant tik dalį sąnario dauguma pacientų ant kojų stojasi jau kitą dieną, pasiremdami bando eiti.

Dėl to daug kur užsienyje dalinis kelio sąnario protezavimas laikomas dienos chirurgijos operacija. Lietuvoje po sąnario protezavimo operacijų skiriama reabilitacija, kol žmogus gali grįžti į visavertį gyvenimą.

„Lietuvoje vienpusis sąnario endoprotezavimas labiau paplito prieš keletą metų, kai šią procedūrą pradėjo pirkti ligonių kasos. Mums, Klaipėdos universitetinės ligoninės medikams, ši operacija nėra naujiena. Šią vasarą pradėjome naudoti mechaninio tvirtinimo dalinį endoprotezą.

Paprastai kelio sąnario protezas tvirtinamas kauliniu cementu, o mechaninio tvirtinimo atveju protezas yra padengtas specialia medžiaga, kuri skatina kaulo įaugimą į endoprotezą ir tada protezas greičiau ir geriau prigyja, tam dažniausiai reikia 3-4 savaičių“, - apie naujovę Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pasakojo sąnarių endoprotezavimo srityje besispecializuojantis gydytojas traumatologas ortopedas Tadas Abelkis.

Pasak ligoninės Traumatologijos departamento vadovo, kelio sąnario endoprotezas sugrąžina žmonėms gyvenimo džiaugsmą – jie vėl gali nejausdami skausmo dirbti, sportuoti, aktyviai leisti laisvalaikį.

Yra moksliškai įrodyta, kad, sudilus kremzlei ilgai nelaukiant ir pakeičiant nusidėvėjusį sąnarį, gyvenimo kokybė beveik nenukenčia – nepatogumai yra laikini. Ilgai delsdamas ir kęsdamas skausmą žmogus prisitaiko prie nuolatinio diskomforto, o tai daro žalą kitiems sąnariams, stuburui.

„Šiuolaikinis endoprotezavimas yra individualizuotas, nes galima parinkti tinkamiausią protezą pagal paciento anatomiją, operacijos yra tikslesnės ir labiau tausojančios sveikatą“, - akcentavo V. Žegunis.

Pasak gydytojų, kelio sąnario protezas tarnauja ilgai - po 10 metų 90-95 proc. protezų vis dar puikiai atlieka savo funkciją. Jei laikui bėgant nusidėvi ir kita natūralaus sąnario dalis arba sąnarys išklimba, įstatomas naujas viso sąnario protezas.

PASITIKI. Žmonės renkasi ilgiau palaukti, tačiau patikėti savo sveikatą Klaipėdos universitetinės ligoninės ortopedams traumatologams. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Kada kreiptis pagalbos?

Pagrindinė sąnarių nusidėvėjimo priežastis yra artrozė, tačiau yra ir kitų ligų bei priežasčių, kodėl sąnariai dyla, pvz., kaulo nekrozė. Pasak gydytojų, žmonės mažiau fiziškai aktyvūs, daugiau sėdi, turi antsvorio, laikysena yra netaisyklinga. Dėl to kenčia sąnariai, stuburas, pėdos.

Pagalbos kreipiasi ne tik vyresnio amžiaus pacientai, bet ir jaunesni žmonės, kurie jaučia sąnarių skausmus. „Nors daugelis galvoja, kad sąnarių ligos yra tik senyvų žmonių problema, jaunėja ir šis negalavimas - sąnariams kenkia ne tik ligos, bet ir pasyvus gyvenimo būdas.

Delsimas kreiptis pagalbos pajutus pirmuosius simptomus gali apsunkinti gydymą – kai nebepakanka vaistų, prireikia sąnarių protezavimo“, - pastebi medikai.

Būtent skausmas yra pagrindinis simptomas, kuris jaučiamas per dieną daugiau dirbant, o neretai skausmui malšinti reikia ir vaistų. Kitas simptomas, kad vertėtų pasikonsultuoti su specialistais, yra kojos ašies krypimas - atsiranda tarpas tarp kelio sąnarių, jie ima krypti į išorę.

Gydytojai įvertina kelio raiščių būklę, sąnarių deformaciją ir kitus svarbius niuansus, priklausomai nuo būklės atlieka reikalingus tyrimus - rentgeno, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos.

Paprastai ankstyvoje artrozės stadijoje taikomi konservatyvūs gydymo metodai - vaistai, fizioterapija. Ligai pažengus, kai kremzlė stipriai nudilusi ir jos beveik nebėra, konservatyvus gydymas nėra efektyvus, nes kremzlė neatauga.

Tokiu atveju reikalingas sąnario endoprotezavimas.