Kepenys su atmintimi: Izraelio mokslininkai atskleidė prisitaikymo prie protarpinio badavimo mechanizmą

Šis procesas leidžia organui greičiau reaguoti į pasikartojančius alkio periodus, pagerina medžiagų apykaitą ir užtikrina reikiamos energijos gamybą.

Pasninkas kaip kultūros ir gyvenimo būdo dalis

Pasninko laikotarpiai jau seniai tapo svarbia milijonų žmonių gyvenimo dalimi. 

Judaizmo Jom Kipuras, krikščionių gavėnia, hinduizmo ir budizmo ritualinis pasninkas yra giliai įsišakniję religinėse tradicijose. 

Šios praktikos apima reguliarius susilaikymo nuo maisto laikotarpius, kurie kartojasi visą gyvenimą.

Pastaraisiais metais sekuliarioje visuomenėje išpopuliarėjo intervalinis pasninkas ir ribotas valgymas. 

Jų šalininkai tvirtina, kad tokia praktika padeda kontroliuoti svorį, gerina medžiagų apykaitą ir net skatina ilgaamžiškumą. Tačiau moksliniai šio reiškinio paaiškinimai vis dar menkai suprantami.

Mokslinis proveržis, padedantis suprasti šį procesą

Dr. Ido Goldšteino vadovaujamas tyrimas, paskelbtas žurnale „Nucleic Acids“, atskleidė molekulinius mechanizmus, suaktyvėjančius kepenyse badavimo metu.

Mokslininkai nustatė, kad kepenų ląstelės turi savotišką „maisto atmintį“, kuri leidžia joms greičiau prisitaikyti prie pakartotinių badavimo epizodų.

Kaip veikia ląstelių atminties mechanizmas?

Atliekant eksperimentus su pelėmis nustatyta, kad pirmuoju badavimo laikotarpiu kepenų ląstelėse suaktyvėja genai, atsakingi už degalų - gliukozės ir ketoninių kūnų - gamybą. 

Pasibaigus badavimui, šie genai grįžta į „ramybės“ būseną, tačiau išsaugo informaciją apie patirtį.

Kai badavimas kartojamas, genai aktyvuojasi daug greičiau ir aprūpina organizmą reikiama energija. 

Tai paaiškina, kodėl net po ilgų badavimo intervalų medžiagų apykaitos procesai prasideda efektyviau.

Sveikata be kūno svorio pokyčių

Įdomu tai, kad, nepaisant pagerėjusios lipidų apykaitos, pelių kūno svoris beveik nepakito. 

Šis faktas patvirtina, kad pagrindinė protarpinio badavimo nauda yra ne tiek svorio mažėjimas, kiek medžiagų apykaitos pagerėjimas, kuris įvyksta dėl suaktyvėjusios ląstelių atminties.

Medicinos ir dietologijos perspektyvos

Dr. Ido Goldšteinas pažymėjo:

„Mūsų tyrimas rodo nepaprastą kepenų gebėjimą prisitaikyti prie mitybos pokyčių naudojant į atmintį panašų mechanizmą. 

Šis atradimas gali iš esmės pakeisti požiūrį į dietologiją ir medžiagų apykaitos sutrikimų gydymą“.

Tyrimo rezultatai suteikia naujų perspektyvų rengiant mitybos gaires ir kuriant gydymo programas žmonėms, turintiems medžiagų apykaitos sutrikimų. 

Gilesnis kepenų ląstelių atminties supratimas gali tapti naujų medžiagų apykaitos ligų prevencijos ir gydymo metodų pagrindu.

Šaltinis: cursorinfo.co.il