Mada ar organizmui naudinga praktika?
Atėjus šiltajam sezonui vis dažniau diskutuojama apie organizmo detoksikaciją: vieni renkasi papildus, kiti – sulčių dietas ar valymo programas. Vis dėlto, kardiologės teigimu, tai labiau rinkodara nei moksliškai pagrįsta būtinybė.
„Kiekvieno sveiko žmogaus organizmas natūraliai šalina toksinus – tai atlieka kepenys, inkstai, plaučiai ir kiti organai. Todėl vietoj drastiškų sprendimų kur kas svarbiau atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą“, – sako J. Jurgaitytė.
Anot jos, po žiemos, kai dažniau stokojama judėjimo, renkamasi kaloringesnis maistas, pavasaris yra tinkamas metas pamažu sugrįžti prie subalansuotos mitybos ir didesnio fizinio aktyvumo.
Širdžiai palanki mityba: ką rinktis ir ko vengti
Šiltuoju metų laiku žmonės dažnai renkasi lengvesnį maistą. Pasak gydytojos, šiuo laikotarpiu verta vadovautis Viduržemio jūros dietos principais ir rinktis mažiau perdirbtus produktus.
„Rekomenduojama į racioną įtraukti ne tik šviežių daržovių, bet ir žuvies, ankštinių ir viso grūdo produktų, alyvuogių aliejaus. Kuo mažiau produktai apdoroti, tuo geriau juos įsisavina organizmas, todėl svarbu vertinti ne pavienius produktus, o jų visumą“, – aiškina ji.
J. Jurgaitytė taip pat atkreipia dėmesį į produktus, kurių reikėtų vengti: per didelis druskos kiekis, cukrus, saldinti gėrimai, alkoholis, riebi, rūkyta mėsa, sočiųjų ir transriebalų gausa bei per didelis greitųjų angliavandenių kiekis gali neigiamai paveikti širdį.
„Svarbu nepersivalgyti ir stebėti porcijų dydį – didelis maisto kiekis gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir kraujospūdžio svyravimus“, – pabrėžia ji.
Įpročiai, už kuriuos širdis padėkos
Širdies sveikatai svarbi ne tik mityba, bet ir kasdieniai įpročiai – judėjimas, poilsis ir pakankamas skysčių kiekis.
„Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių. Rekomenduojama bent 150 minučių per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo veikla – vaikščioti, važiuoti dviračiu ar lengvai bėgioti. Reikėtų atsižvelgti į sveikatos galimybes ir nepersistengti, nes didžiausią naudą suteikia ne intensyvumas, o reguliarumas“, – sako J. Jurgaitytė.
Pasak jos, judėjimas neturėtų būti suvokiamas kaip prievolė – tai turėtų tapti natūralia gyvenimo dalimi. Taip pat svarbus kokybiškas miegas – 7–8 valandos per parą siejamos su mažesne širdies ligų rizika ir stabilesniu kraujospūdžiu.
Ne mažiau svarbus ir skysčių vartojimas – po žiemos jų dažnai išgeriama per mažai, todėl reikėtų sąmoningai didinti jų kiekį, kad būtų palaikoma normali organizmo ir širdies veikla.
Pasiruošimas Velykoms
Kasmet prieš Velykas kyla tas pats klausimas – kiek kiaušinių saugu suvalgyti? Pasak gydytojos, vieno teisingo atsakymo nėra – svarbiausia saikas ir individuali sveikatos būklė.
„Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams dažniausiai pakanka vieno kiaušinio, tačiau per šventes galima sau leisti ir du tris, nepriskiriant to kasdienei praktikai. Svarbu vengti kraštutinumų ir staigių pokyčių, ypač jei iki tol kiaušinių buvo vartojama mažai arba visai nevartojama, o per šventes jų staiga suvalgoma daug.
Kiaušinių trynyje yra daugiau cholesterolio, todėl jų kiekį reikėtų įsivertinti atsakingai. Be to, didėja rizika patirti virškinimo sutrikimų ar apsinuodijimo simptomų. Galiausiai svarbu atkreipti dėmesį į derinimą su kitais produktais: kiaušinius vartojant su pakankamu kiekiu daržovių, vengiant majonezo ar riebių mėsos produktų, maistas tampa lengviau virškinamas ir švelnesnis organizmui“, – sako ji.
Siekiant išvengti blogos savijautos šventės metu, anot kardiologės J. Jurgaitytės, svarbu ne tik laikytis saiko, bet ir pavalgius pajudėti, daryti pertraukas, riboti alkoholio vartojimą, rinktis lengvesnį maistą.
Vaistai ir šventės – jokių išimčių
Prieššventinis ir šventinis laikotarpis, anot kardiologės, dažnai atneša daugiau streso, rūpesčių, o dėmesys sveikatai atsiduria antrame plane. Tačiau gydytoja įspėja, kad šventės nėra priežastis keisti ar nutraukti gydymo planą.
„Kraujospūdis, cholesterolio lygis ir kiti rodikliai turi būti kontroliuojami nuolat, ne tik epizodiškai. Praleistos dozės gali automatiškai padidinti tam tikrų komplikacijų, tokių kaip infarktas, insultas, hipertenzinės krizės, kraujotakos sutrikimai, rizikas.
Pacientams, vartojantiems politabletes, skirtas padidėjusiam kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui kraujyje koreguoti, lengviau laikytis gydymo plano, nes sumažinamas vartojamų tablečių skaičius.
Tačiau vien vaistų nepakanka – jei mityba nesubalansuota, vartojama per daug druskos ar neatsižvelgiama į porcijas, gydymo efektyvumas mažėja. Todėl svarbu derinti mitybą, miegą, skysčius ir fizinį aktyvumą“, – sako ji.
Artėjančių švenčių proga J. Jurgaitytė savo pacientams ir visiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, linki išlaikyti pusiausvyrą: „Visi norime skaniai pavalgyti, pasidžiaugti šventėmis, tačiau kartu svarbu nepamiršti ir savo sveikatos. Kartais būtent tokie maži, bet apgalvoti sprendimai ilgainiui daro didžiausią poveikį mūsų sveikatai.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą