Klaipėdos jūrininkų ligoninėje - nauja paslauga turintiems širdies ritmo sutrikimų

(1)

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nuo balandžio - nauja ir aktuali paslauga. Pradėjo veikti kardiologijos dienos stacionaras, kuriame teikiama planinė pagalba širdies ritmo sutrikimus turintiems pacientams.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė Roma Kavaliauskienė pasakojo, kad tokia galimybė atsirado šiemet, Sveikatos apsaugos ministerijai išplėtus dienos stacionaro paslaugų aprašą.

„Dienos stacionaro paslauga yra perspektyvi gydymo forma, patraukli ne tik pacientams, bet ir valstybei, nes efektyviau naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos. Šie pokyčiai leido pacientams suteikti daugiau saugių planinių kardiologinių paslaugų neatitraukiant jų ilgam nuo įprastos gyvenimo aplinkos“, - pasakojo R. Kavaliauskienė.

Kardiologijos dienos stacionare teikiama sutrikusio širdies ritmo atkūrimo medikamentais ar elektros impulsais paslauga, kitaip vadinama medikamentine ar elektrine kardioversija. Pacientus šiai procedūrai gali siųsti šeimos gydytojas ar gydytojas kardiologas.

Pasak gydytojos, pradėjus veikti dienos stacionarui, pagalbą suteikti galima kur kas greičiau - prieš metus šių paslaugų planinė eilė buvo daugiau nei 2 mėnesiai, o dabar pacientus galima priimti jau po 2-3 savaičių.

Reikia atsakingai ruoštis

R. Kavaliauskienė akcentavo, kad į dienos stacionarą atvykstantis pacientas privalo procedūroms atsakingai pasiruošti.

Reikalingi įvairūs tyrimai - elektrokardiograma, specialūs kraujo tyrimai, per pastarąjį pusmetį privalo būti atlikta echokardioskopija. Šiuos tyrimus pacientui turi paskirti siunčiantis gydytojas.

Specialus pasiruošimas privalo būti ir 3 savaites iki procedūros.

Šį laikotarpį žmogus turi nuolat ir nepertraukiamai vartoti kraują skystinančius medikamentus, fiksuojant, kokie medikamentai ir kokiais kiekiais vartoti. Jei vartojamas tam tikras kraują skystinantis preparatas, kas savaitę privaloma tikrinti kraujo krešumo rodiklius, ar jie atitinka normas.

„Tai reikalauja didelio paciento ir siunčiančio gydytojo sąmoningumo, nes tik tvarkinga minėta medicininė dokumentacija, visų minėtų privalomų tyrimų atlikimas ir rezultatai, visų medikų nurodymų vykdymas leidžia operatyviai ir saugiai atlikti procedūras. Yra griežti reikalavimai, kurių privaloma laikytis, dėl to svarbu, kad pacientai atsakingai žiūrėtų į savo sveikatą ir ruoštųsi procedūrai, kaip nurodo gydytojai“, - akcentavo R. Kavaliauskienė.

Pacientų dienos stacionaro paslaugai prašoma atvykti anksti ryte, 6 valandas nieko nevalgius ir negėrus. Atlikus procedūrą ir atkūrus normalų širdies ritmą, pacientai 4 valandas stebimi specialioje palatoje.

Sekamas paciento širdies susitraukimų dažnis ir (ar) elektrokardiogramos duomenys. Stebėjimo palatoje paruošta ir deguonies tiekimo įranga, yra galimybė atlikti ultragarsinį, laboratorinius tyrimus, paruoštas antiaritminių ir antihipertenzinių vaistų, geriamųjų ir (arba) intraveninių antikoaguliantų rinkinys, arterinio kraujo spaudimo, kvėpavimo dažnio, kraujo prisotinimo deguonimi, temperatūros stebėjimo galimybės.

Praėjus stebėjimo laikui gerai besijaučiantis pacientas išleidžiamas į namus.

Ar jums reikia susirūpinti širdies ritmu?

Gydytoja kardiologė atkreipė dėmesį, kad širdies aritmija gali pasireikšti įvairiais ritmo sutrikimais.

„Širdies ritmo sutrikimams įtakos turi įvairios širdies ligos, pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujo spaudimas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, struktūriniai širdies pokyčiai, taip pat netinkamas vaistų vartojimas, alkoholis, rūkymas, cukrinis diabetas. Net ir sveikam žmogui aritmijos gali atsirasti dėl rūkymo, kofeino, vaistų, alkoholio vartojimo“, - vardijo R. Kavaliauskienė.

Širdies ritmo sutrikimo metu širdis gali plakti per greitai arba per lėtai, jei plaka per greitai, daugiau nei 100 kartų per minutę, tai vadinama tachikardija, jei per lėtai, mažiau nei 60 kartų per minutę - bradikardija.

Kai širdies plakimas nepriklausomai nuo dažnio yra nelygus, diagnozuojama aritmija. Dažniausiai į medikus kreipiamasi dėl prieširdžių virpėjimo.

Neritmiški dažnesni prieširdžių susitraukimai gali būti kelių tipų: atsitiktiniai, kai tęsiasi nuo kelių sekundžių iki dviejų parų ir praeina savaime, pasikartojantys, kai savaime nesiliauja, bet gali būti normalizuojami medikamentais ar elektros impulsais, bei nuolatiniai, kai prieširdžių virpėjimas nevaldomas nei vaistais, nei elektros impulsais.

Šis sutrikimas, R. Kavaliauskienės teigimu, yra ne tik vienas dažniausių, bet ir vienas klastingiausių.

Įrodyta, kad būtent prieširdžių virpėjimas yra viena iš pagrindinių insulto, širdies nepakankamumo ar staigios mirties priežasčių. Kas ketvirtam vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientui diagnozuojamas prieširdžių virpėjimas, o ypač jis dažnas vyresnio amžiaus pacientams, kurių būklė komplikuota dėl padidėjusio arterinio kraujospūdžio, širdies nepakankamumo, išeminės širdies ligos, nutukimo, cukrinio diabeto ar lėtinės inkstų ligos.

"Ši liga klastinga ir dėl to, kad dalis pacientų ritmo sutrikimų nejaučia arba jie yra trumpučiai, trunkantys vos keliolika sekundžių, tačiau juos taip pat privalome gydyti. Didžiausias pavojus, kad pacientai neretai ignoruoja simptomus, nevartoja kraują skystinančių vaistų. Prieširdžių virpėjimo gydymas yra labai svarbus dėl kylančios kraujo krešulių susidarymo rizikos ir insulto tikimybės.

Nors tokia būsena nevadinama grėsminga, žmonėms su prieširdžių virpėjimu 5-7 kartus dažniau formuojasi krešuliai, dėl ko padidėja insulto tikimybė.

Negydomi širdies ritmo sutrikimai gali turėti skaudžių pasekmių, tad jeigu jaučiate trumpalaikį vienkartinį ar pasikartojantį neritmišką prieširdžių susitraukimą, reikėtų kreiptis į gydytojus", - akcentavo R. Kavaliauskienė.

Jeigu jums jau nustatytas prieširdžių virpėjimas, jis gali būti gydomas medikamentais arba taikant elektrinę kardioversiją normaliam širdies ritmui atkurti.

Kaip galima padėti sau?

Gydytojos kardiologės R. Kavaliauskienės teigimu, širdies ritmo sutrikimų prevencija yra tokia pati, kaip ir kitų širdies ligų.

Jei yra antsvorio, reikia sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį ir daugiau mankštintis. Reikia nustoti rūkyti, nes nikotinas siaurina kraujagysles ir verčia širdį dirbti sunkiau, be to, anglies dioksidas pažeidžia kraujagyslių sieneles.

„Griežtai sekite ir kontroliuokite savo kraujospūdį, reguliariai matuokite savo kraujo spaudimą ir vartokite paskirtus vaistus tiksliai taip, kaip paskirta. Reguliariai tikrinkitės cholesterolio lygį, valgykite mažiau cholesterolio turintį maistą. Jei sergate diabetu, reguliariai tikrinkite cukraus kiekį kraujyje“, - patarė gydytoja.

 

Širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą lėtina ir fizinis aktyvumas. Judėjimui reikia skirti bent 30-60 minučių per dieną.

Svarbi ir mityba - širdžiai naudingos dietos pagrindą sudaro vaisiai, daržovės ir visos grūdinės kultūros, turinčios mažai riebalų, cholesterolio ir sodos. Toks maitinimasis padės jums kontroliuoti svorį, kraujospūdį ir cholesterolį.

„Taip pat valdykite stresą - sumažinkite stresą kiek įmanoma, naudokite tokias streso mažinimo technikas kaip raumenų atpalaidavimas, gilus kvėpavimas ir meditaciniai pratimai, gydykite miego apnėją ar skydliaukės veiklos sutrikimus, nes tai taip pat gali sukelti prieširdžių virpėjimą“, - rekomendavo R. Kavaliauskienė.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder