Klaipėdos universitetinėje ligoninėje tradiciškai organizuota melanomos patikra

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė gydytoja dermatologė Jolanta Česienė, akcentuoja, kad akcijos, prisidedančios prie ankstyvos odos vėžio, sukeliančio didžiausią mirtingumą – melanomos diagnostikos, padeda įveikti šią klastingą ir vis labiau grasinančią ligą. Ja kasmet Lietuvoje suserga virš 300 žmonių, iš jų trečdalis miršta.

Laikantis visų saugumo reikalavimų, ligoninėje buvo patikrinta 40 žmonių. Diagnozuoti du melanomos atvejai. Patikros metu buvo nustatytos kito odos vėžio formos, ikivėžiniai odos susirgimai, pakitę apgamai. Akcijos dieną pacientams buvo vykdoma ir švietėjiška veikla – atvykusieji buvo supažindinti su apsauginiais kremais nuo saulės, paaiškinta saulės žala ir nauda, saugus elgesys saulėje. Kai kuriem pacientams skirtas chirurginis ar vietinis gydymas vaistais.

„Jauniausias tikrintas pacientas – 14 metų, vyriausias – 82 metų. Atvykusių pasitikrinti pacientų amžiaus vidurkis – 60 metų. Nemokamas melanomos patikras organizuojame jau 14 metų. Patirtis rodo, kad patikros akcijos dėl melanomos – itin laukiamos ir reikalingos žmonėms.

Džiaugiamės, kad pasiekiame tikslinę asmenų grupę: atvyksta tie pacientai, dėl kurių ir rengiame akciją, t.y. tie, kuriems išties kelia nerimą apgamai, tie, kuriems nustatome melanomą ar kitą ligą. Diagnozavus melanomą pacientus nukreipiame tolimesniam gydymui “,- sako J. Česienė.

Dermatologo funkcija – laiku pastebėti ir diagnozuoti susirgimus. Nustačius melanomą ar kitą odos vėžio ligą, paciento ligos atvejis pristatomas multidisciplininiame konsiliume, kur kartu su dermatologais, chirurgais, onkologais chemoterapeutais, radiologais, onkologais radioterapeutais, plastikos chirurgais aptariamas gydymo planas.

Pasak J. Česienės, naujausios diagnostinės priemonės, taikomos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, leidžia anksti užkirsti kelią melanomai ar kitos rūšies odos vėžiui: „Klaipėdos universitetinė ligoninė yra lyderė Lietuvoje, kai melanomos operacijos metu, po detalaus patologų, onkologų, chirurgų aptarimo, didelės rizikos melanoma sergantiems pacientams atliekama sarginio limfinio mazgo biopsija, panaudojant radioizotopus ir branduolinės medicinos technologiją. Pastaroji Vakarų Lietuvoje yra tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.“

Odos darinių apžiūrai Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai naudoja siaskopą ir dermatoskopą. Siaskopija yra vadinama spektrofotometrinė odos analizė. Tai – pažangiausias išsamus neinvazinis apgamų ir kitų odos pigmentinių darinių tyrimo būdas. Siaskopu nustatomas dermatoskopinis darinio vaizdas – tikrasis odos paveikslas, spalvos, išorinė struktūra. Apžiūrimas hemoglobino, melanino, dermalinio melanino ir kolageno išsidėstymas. Aparatu trimatis darinio vaizdas matomas net iki 2 mm gylio.

Gydytojas, atlikęs siaskopinį tyrimą, analizuoja skenuotų darinių vaizdą bei jų sandarą. Tiksliai įvertinus gautus duomenis yra nustatomi pigmentinių darinių pokyčiai net ankstyvoje supiktybėjimo stadijoje. Taip atliekama ankstyva melanomos ir kitų pigmentinių odos darinių diagnozė ir kontrolė. Medikus džiugina tai, kad siaskopijos tikslumas, nustatant melanomos diagnozę, yra 94 proc. Procedūros metu taip pat įvertinami kiti odos navikai, numatoma tolimesnė gydymo taktika. Surinkta vaizdinė informacija išsaugoma elektroninėse laikmenose yra kaupiama. 

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovės gydytojos dermatologės Jolantos Česienės, tiriant apgamus atliekama ir dermatoskopija – neinvazinė odos mikroskopija, kuris leidžia įvertinti odos darinių struktūrą (spalvą, kontūrą, formą) bei jų pokyčius. Procedūra padeda diagnozuoti odos vėžį bei ankstyvą melanomos stadiją. Šiuolaikiniai dermatoskopai dažnai sujungti su kompiuteriu, kuris leidžia nuosekliai apžiūrėti pigmentinius darinius epidermyje ir dermoje, padaryti nuotraukas bei archyvuoti duomenis.

Šis tyrimo metodas turi daug privalumų – yra neinvazinis, saugus, neskausmingas, nereikalaujantis specialaus paciento paruošimo, leidžia tiksliai nustatyti pakitimus pigmentiniame navike ar apgame bei stebėti juos. Kai kuriais atvejais, kai kliniškai įtariamas piktybinis procesas, papildomai gali prireikti biopsijos ar citologinio tyrimo – tai yra nedidelio odos ar gleivinės darinio gabalėlio paėmimo mikroskopiniam ištyrimui. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje odos biopsija atliekama atsiradus pokyčiams odoje, norint patikslinti diagnozę ar pašalinti darinį.

Taip pat gali būti daroma prakalo biopsija ar ekscizinė biopsija. Procedūra padeda diagnozuoti melanomą, bazalinių ląstelių karcinomą, plokščialąstelinį odos vėžį, odos limfomą, Kapoši sarkomą, taip pat gėrybinius odos susirgimus. 

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taip pat gydomi kiti odos onkologiniai susirgimai – bazoceliulinė karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma, Merkel karcinoma, ikivėžinės patologijos.

Ligoninė yra stipriausias Vakarų Lietuvoje odos ir paodės susirgimų gydymo centras. Pastaraisiais metais jame sparčiai vystoma dermatoonkologijos sritis.