Patikra prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimu gali aptikti ankstyvos stadijos prostatos vėžį, kol jis dar besimptomis. Tačiau kai kuriems vyrams prostatos vėžys diagnozuojamas tik atsiradus simptomams.
Norint sužinoti, kaip gydytojai atskiria prostatos vėžį nuo kitų nevėžinių prostatos problemų, paruošėme dr. Marc B. Garnick, Harvardo medicinos mokyklos ir Beth Israel Deaconess medicinos centro medicinos profesoriaus ir „Harvard Medical School Guide to Prostate Diseases“ vyriausiojo redaktoriaus kometarus.
Kokie yra pirmieji simptomai, kuriuos vyras gali pastebėti, jei serga ankstyvos stadijos prostatos vėžiu?
Pirmiausia noriu paminėti, kad dauguma vyrų, kuriems diagnozuotas prostatos vėžys – įskaitant daugelį sergančių pažengusiomis ligos formomis – neturi simptomų. Kai simptomai atsiranda ankstyvos stadijos liga sergančiam vyrui, jie paveikia jo gebėjimą šlapintis.
Apatinių šlapimo takų simptomai (AŠTS), kaip mes juos vadiname, apima dažną šlapinimąsi, staigų norą šlapintis, sunkumą pradėti ar sustabdyti srovę, dažną kėlimąsi naktį šlapintis arba jausmą, kad niekada negalite visiškai ištuštinti šlapimo pūslės.
AŠTS gali atsirasti, jei auglys pakankamai padidėja, kad fiziškai užblokuotų šlaplę, kuri yra vamzdelis, per kurį šlapimas išeina iš kūno. Serganti prostata taip pat gali spausti šlapimo pūslę, taip sumažindama jos gebėjimą sulaikyti skystį.
Tačiau dažniausiai šlapimo simptomai atsiranda dėl kitų prostatos problemų. Pavyzdžiui, gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) yra natūralus prostatos padidėjimas, kuris paveikia daugumą vyrų senstant.
Kai kuriems vyrams AŠTS atsiranda, jei prostata ir aplinkiniai audiniai uždegami; tai vadinama prostatitu. Ir jei vyras šlapinantis jaučia deginimo pojūtį, tada jis greičiausiai turi problemų su šlapimo pūsle, o ne su prostata. Vyrai, kurie patiria bet kurį iš šių šlapimo simptomų, turėtų būti įvertinti gydytojo.
Kaip gydytojas pradėtų siaurinti diagnozę?
Daroma prielaida, kad prostatitas ir šlapimo pūslės liga buvo atmesti, kitas žingsnis yra atskirti prostatos vėžį nuo GPH. Vyrai, sergantys GPH, paprastai turi dviejų rūšių šlapimo simptomus.
Šlapinimosi simptomai, sukelti šlapimo pūslės išėjimo obstrukcijos: jie apima silpną ar nutrūkstančią srovę ir nepilną ištuštinimą.
Saugojimo simptomai, sukelti pernelyg aktyvios ir jautrios šlapimo pūslės: šie simptomai apima staigų norą šlapintis arba poreikį šlapintis dažniau dieną ir naktį.
Prostatos vėžio pavojaus signalas būtų tik saugojimo simptomai arba labai greitai atsirandantys šlapimo simptomai. Tai būtų neįprasta AŠTS, sukeltiems GPH. Šiuos simptomus galima įvertinti, paprašius vyrų užpildyti klausimyną, vadinamą Amerikos urologų asociacijos simptomų balu.
Gydytojas taip pat gali atlikti skaitmeninį tiesiosios žarnos tyrimą (STŽT). Jei prostata jaučiasi simetriškai padidėjusi – tai reiškia, kad liauka yra didesnė, bet vienodai ir tolygiai pasiskirsčiusi – tai padeda nustatyti GPH diagnozę.
Jei liaukoje yra asimetrija arba jei gydytojas jaučia kietą mazgelį, tada pacientą reikia nukreipti urologui tolesniam įvertinimui. STŽT dabar atliekami rečiau nei anksčiau, ir daugelis gydytojų neturi mokymų šiai procedūrai. Tai gaila, nes, mano nuomone, STŽT yra vienas svarbiausių fizinio tyrimo komponentų.
Kitas dalykas, kurį žmonės turi suprasti, yra tai, kad GPH ilgainiui gali sukelti inkstų nepakankamumą arba medicininę avariją, vadinamą ūmine šlapimo susilaikymu, kuri yra staigus visiškas negalėjimas šlapintis. Taigi, GPH tikrai turėtų būti gydoma, kad būtų išvengta šių rimtų komplikacijų.
Ar PSA gali padėti gydytojams atskirti GPH ir prostatos vėžį?
Taip. PSA lygis pakyla vyrams, sergantiems GPH, taip pat ir vyrams, sergantiems prostatos vėžiu, tiesiog todėl, kad didesnė, labiau sudirgusi prostatos liauka išskiria daugiau PSA į kraują nei normali prostata. Paprastai mes pradedame pacientams skirti GPH vaistus, kurie gali palengvinti šlapinimąsi, kartu sumažindami PSA.
Tada po maždaug šešių savaičių vėl atliekame PSA tyrimą. Jei lygis vėl yra aukštas, tada kitas žingsnis paprastai yra prostatos magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Jei MRT yra normalus ir PSA yra proporcingas prostatos dydžiui, tai padeda atmesti vėžį. Tokiais atvejais galime apsvarstyti galimybę išvengti prostatos biopsijos – bent jau laikinai – ir toliau stebėti PSA.
Kokie yra pažengusio prostatos vėžio, kuris pradėjo metastazuoti ar plisti, simptomai?
Net ir esant pažengusiam prostatos vėžiui, daugelis pacientų vis dar yra visiškai besimptomiai. Laimei, mes daug geriau gydome pažengusią ligą, ypač dabar, kai turime geresnius tyrimus, leidžiančius nustatyti mažus vėžio židinius ir metodus jiems pašalinti.
Kai simptomai atsiranda, ypač jei vėžys išplito į kaulus, vyrai paprastai skundžiasi nugaros ar pečių skausmu – iš esmės skausmu ten, kur metastazės auga šalia kaulų paviršių, kur yra nervai. Vyrai, kuriems pasireiškia nuolatinis nugaros skausmas, kuris blogėja nepaisant gydymo, turėtų būti įvertinti tolesniais tyrimais, tokiais kaip rentgenas ar MRT.
O kaip nuovargis ir svorio kritimas?
Tokie simptomai dažniau pasitaiko sergant kitais vėžiais, tokiais kaip storosios žarnos vėžys, plaučių vėžys ir limfoma. Jų paprastai nematyti sergant prostatos vėžiu, nebent vėžys yra labai pažengęs su plačiai išplitusiomis metastazėmis.
Šaltinis: www.health.harvard.edu
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą