Komitete – vėl aistros dėl priemokų

Už tą pati moka du kartus

Pasak posėdyje dalyvavusios sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, gydymo įstaigos dengiasi įstatymu, kuriame numatyta paciento teisė pasirinkti brangesnes medicinos priemones ar paslaugas už tas, kurias kompensuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK), o pacientui tereikia sumokėti paslaugos ar priemonės kainos skirtumą.

„Ši pilkoji įstatymo zona tapo nesąžiningo ir neteisėto pasipelnymo teisiniu pagrindu. 

Dažnai mums priešpastatomas argumentas, kad pacientai turi teisę rinktis, o ministerija nori iš jų tai atimti. 

Tačiau gydytojo specialisto konsultacija kainuoja 80 eurų, o su siuntimu ji kainuos 70 eurų, ir dar už tyrimus, kurie įeina į paslaugos apimtį, papildomai primokėsite. 

Pacientams nėra sakoma, kad pas mus yra pasirinkimas: arba yra mokama paslauga, arba yra VLK apmokama paslauga, kuri jums priklauso nemokamai. Šiandien jokio pasirinkimo pacientams nėra, tik mokėk: su siuntimu ar be siuntimo“, – tikino viceministrė.

Jos teigimu, VLK duomenys rodo, kad dažniausiai priemokomis piktnaudžiauja privačios gydymo įstaigos, per metus Lietuvoje mažiausiai surenkama apie 40 mln. eurų neteisėtų priemokų. 

Paklausta, kiek gydymo įstaigų yra nubausta už imamas priemokas iš pacientų, kai paslauga jau buvo apmokėta PSDF lėšomis, viceministrė atsakė, kad VLK neturi galimybių bausti įstaigų, nes tiesiog nėra tai leidžiančių teisės aktų.
 
J.Čelutkienės teigimu, neteisėtai gyventojų sąskaita lobsiančios gydymo įstaigos įgyja pranašumą prieš viešąjį sektorių ir gali lengviau prisivilioti gydytojus bei slaugytojus, jiems pasiūlydami didesnį darbo užmokestį.
 
„Jie dirbdami tą patį arba neretai lengvesnį darbą nei ligoninėse uždirba gerokai daugiau. Koks gydytojas atsisakys tokių darbo sąlygų?“ – retoriškai klausė viceministrė ir pridūrė, kad nuo 2023 metais gydytojų nutekėjimo į privačias įstaigas mastas pasiekė neregėtas aukštumas.
 
SAM prašo Seimo pritarti pataisoms, kurios padės sugrąžinti gydytojus į viešąjį sektorių, kartu taip bus mažinamos pacientų eilės ir nutraukiama ydinga neteisėtų priemokų praktika. 

Primokėti bus galima tik už konkrečias paslaugas ar medicinos priemones, kurių aprašas šiuo metu rengiamas Vyriausybėje. 

Tai bus brangios medicinos priemonės, tokios kaip akies lęšiukai, endoprotezai ir kitos. Anot viceministrės, priemonių ir paslaugų sąrašas bus aiškus, su konkrečiais įkainiais, priemokų tvarka bus griežtai reglamentuota poįstatyminiais aktais.

Grįžtame į sovietmetį

Posėdyje dalyvavusi M.Romerio garbės profesorė Toma Birmontienė dar kartą pakartojo, kad siūlomos SAM pataisos prieštarauja šalies Konstitucijai.
 
Pavyzdžiui, Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimuose ministerija naudoja sąvoką „nemokama sveikatos priežiūra“, tačiau 2013 metų įstatymu buvo įtvirtinta, kad nemokamos paslaugos yra tos, kurios apmokamos iš valstybės biudžeto ir jos apima paciento gyvybės gelbėjimą bei sveikatos išsaugojimą. 

Sveikatos priežiūros paslaugos, dengiamos iš PSDF, iš principo nėra nemokamos, nes į fondą įmokas moka visi šalies gyventojai, o įmokas už pažeidžiamiausias grupes – pensinio amžiaus asmenis, vaikus ir kitus – sumoka valstybė.
 
Anot profesorės, Konstitucinis teismas (KT) taip pat yra išaiškinęs, kad ne iš valstybės biudžeto apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos yra ūkinė veikla, todėl tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos dėl PSD lėšų gali konkuruoti pagal aiškiai apibrėžtus ir nediskriminacinius kriterijus.
 
„Ši nemokamų paslaugų klaidinanti nuostata visur keliauja ir apskritai sudaro visuomenei klaidingą įspūdį, kad yra kažkokia nemokama dalis, visiems prieinama, nors sveikatos priežiūros sektorius yra labai brangus. 

Sveikatos sistemos įstatymas, naikindamas priemokas, kertasi su KT žodžiais. Tuomet keiskime Konstituciją ir galvokime apie kitą modelį, nes panaikinus galimybę tiek viešosiose, tiek privačiose sveikatos priežiūros įstaigose primokėti už tam tikras paslaugas, grįžtame į praeitį, kai buvo sovietinė sistema, ir tada atsiranda blatai, pažintys ir pinigai“, – sakė prof. T.Birmontienė.

Ir toliau priešina sektorius

Posėdyje dalyvavusi Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė neslėpė apmaudo, kad SAM ir toliau priešina viešąjį ir privatų sveikatos sektorius.

„Atrodo, kad vienintelė problema šiuo metu sveikatos sektoriuje yra privačios sveikatos priežiūros įstaigos. Ir tik panaikinę priemokas, tai yra imdamiesi tokio radikalaus žingsnio, mes tarsi tas problemas išspręsime. 

Siūlyčiau vengti tokių generalizuojančių apibendrinimų, nes į šį sektorių padarytos rimtos užsienio investicijos, yra tikrai labai save gerbiančių ir tikrai prie pacientų sveikatos stipriai prisidedančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios yra privačios ir nereikėtų tokiais generalizuojančiais apibendrinimais šitų verslų reputacijos menkinti“, – ragino I.Ruzgelė.

Komentaras

Medikai nepakęs tokių nesąmonių
 
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas dr. Laimutis Paškevičius:
 
- Daugiau nei 90 procentų apklaustųjų pasisakė už tai, kad nepritaria ministerijos planuojamiems sprendimams ir pokyčiams. 

80-90 procentų tiek medikų, tiek pacientų teigia, kad visa sveikatos priežiūra po šitų pokyčių pablogės, paslaugų prieinamumas pablogės, eilės pailgės, kokybė pablogės, medikų sąlygos pablogės, jų darbo krūviai išaugs ir atsiras nelegalūs atsiskaitymai. Be to, medikai tvirtina, kad tikrai jie prievarta negrįš į valstybės įstaigas, o pasirinks emigraciją.
 
Kartu turėkime omenyje, kad 30 procentų gydytojų ir 50 procentų slaugytojų yra pensinio amžiaus. Dalis iš jų nepakęs tokių nesąmonių ir išeis į pensiją.