Kremas nuo saulės veidui: kaip išsirinkti pagal SPF ir odos tipą?

Tad pasidomėkime, kuo skiriasi apsauga veidui nuo apsaugos kūnui, ką iš tikrųjų reiškia SPF skaičius, kaip pasirinkti formulę pagal odos tipą ir kokių klaidų reikėtų vengti tepant kremą kasdien.

Kodėl SPF veidui nėra tas pats, kas SPF kūnui

Veido oda yra plonesnė, jautresnė ir dažniau kontaktuoja su kitais kosmetikos produktais – makiažu, serumais, kremais – nei likusi kūno oda. Todėl SPF veidui paprastai formuluojamas kitaip: lengvesnės tekstūros, mažiau linkęs užkimšti poras, dažnai su papildomais odą raminančiais ar drėkinančiais ingredientais. 

Kūno apsaugos priemonės, nors ir veiksmingos, veidui gali būti per riebios arba sukelti diskomfortą po makiažu, o kai kuriais atvejais – ir nepageidaujamų bėrimų.

Renkantis kremą, verta atkreipti dėmesį ne tik į SPF skaičių, bet ir į tai, ar produktas žymimas kaip skirtas būtent veidui – tai dažnai lemia, ar kremas bus malonus naudoti kasdien, o ne tik per atostogas. 

Taip pat verta pasidomėti, kokia tekstūra – kremas, gelis, fluidas ar emulsija – geriausiai tinka jūsų kasdieniam ritualui, nes net puikiausios formulės neveiks, jei jos tiesiog nesinorės naudoti kiekvieną rytą. Daugelis žmonių atsisako geros apsaugos vien todėl, kad pasirinkta tekstūra jiems buvo nemaloni – todėl bandymai ir klaidos yra visiškai normali dalis ieškant „to tobuliausio“ produkto.

Kremas nuo saulės: ką iš tikrųjų reiškia SPF skaičius?

SPF (Sun Protection Factor) rodo, kiek ilgiau oda gali būti veikiama UVB spindulių nenudegdama, palyginti su nesaugoma oda – tai orientacinis, o ne absoliutus rodiklis. Kasdieniam naudojimui gyvenant mieste dažniausiai rekomenduojamas SPF 30, tačiau žmonėms, kurie daug laiko praleidžia lauke, turi šviesią ar jautrią odą, geriau tinka kremas nuo saulės SPF 50. 

Skirtumas tarp SPF 30 ir SPF 50 procentine išraiška nėra toks didelis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau žmonėms su itin šviesia ar į nudegimus linkusia oda ši papildoma apsauga dažnai yra tinkamesnis pasirinkimas.

Svarbu suprasti, kad net ir aukščiausias SPF neapsaugo visiškai – jis sumažina, bet nepanaikina rizikos, todėl SPF kremą verta derinti su kitomis priemonėmis: šešėliu, akiniais nuo saulės, plačiakrašte kepure ar skrybėle, vengimu būti saulėje pačiu pavojingiausiu paros metu (paprastai tarp vienuoliktos valandos ryto ir trečios valandos po pietų). Bendra apsauga nuo saulės visada yra kelių priemonių derinys, o ne vienas produktas, sprendžiantis viską – ir tai verta atsiminti planuojant laiką lauke.

Taip pat svarbu skirti UVA ir UVB apsaugą. UVB spinduliai daugiausia atsakingi už nudegimą, o UVA giliau prasiskverbia į odą ir prisideda prie priešlaikinio senėjimo bei pigmentacijos pokyčių. Kokybiškas kremas nuo saulės turėtų žymėti plataus spektro (angl. broad spectrum) apsaugą, kuri apima abu spindulių tipus.

Kaip pasirinkti pagal odos tipą?

Odos tipas – vienas svarbiausių kriterijų renkantis apsaugą nuo saulės. Sausai ir jautriai odai dažniausiai tinka labiau kreminės, drėkinančios formulės su raminančiais ingredientais, pavyzdžiui, pantenoliu, keramidais ar niacinamidu (vitaminu B3) – jos padeda išvengti papildomo sausumo, kurį gali sukelti tiek saulė, tiek pats SPF filtras. Tuo tarpu apsauga nuo saulės veidui turintiems riebią ar mišrią odą turėtų būti parenkama kitaip – šiuo atveju tinkamiausias būtų kremas nuo saulės riebiai odai, kuris pasižymi lengva, matine arba gelio tekstūra ir nepalieka blizgesio pojūčio dienos eigoje.

Žmonėms, kuriems dažnai užsikemša poros arba vargina spuogai, verta ieškoti užrašo „non-comedogenic“ – tai reiškia, kad produktas suformuluotas taip, jog kuo mažiau užkimštų poras ar skatintų spuogelių atsiradimą. Normaliai odai dažniausiai tinka platesnis pasirinkimas, tačiau ir tokiu atveju verta stebėti, kaip oda reaguoja per pirmąsias dienas – paraudimas, niežėjimas ar smulkūs bėrimai gali reikšti, kad konkreti formulė netinka ir verta ieškoti alternatyvos.

Cheminė ar mineralinė apsauga?

Rinkoje egzistuoja du pagrindiniai SPF tipai: 

• Cheminiai filtrai sugeria UV spindulius ir juos paverčia šiluma. Jie dažniausiai pasižymi lengvesne, beveik nejaučiama tekstūra, todėl patogūs naudoti po makiažu ir dažnai pasirenkami kasdieniam naudojimui.
• Mineraliniai filtrai (cinko oksidas, titano dioksidas) veikia kaip fizinis barjeras, atspindėdami spindulius nuo odos paviršiaus – jie dažnai rekomenduojami itin jautriai, į paraudimus linkusiai ar po tam tikrų procedūrų atsigaunančiai odai, nors kartais gali palikti lengvą baltą atspalvį, ypač tamsesniems odos tonams.

Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo korėjietiški SPF kremai, žinomi dėl lengvų, beveik neapčiuopiamų tekstūrų ir papildomo odos priežiūros efekto – daugelis jų sujungia apsaugą nuo saulės su drėkinimu ar švytėjimą suteikiančiais ingredientais, todėl tapo populiarūs tarp žmonių, ieškančių patogaus kasdienio sprendimo. Šie produktai dažnai pasižymi ir estetiniu privalumu – po jų oda neatrodo pilka ar matinė, kaip kartais nutinka su tradiciniais mineraliniais kremais, todėl jie gerai tinka po makiažu ar vietoje jo.

Kremas nuo saulės: kada ir kiek tepti?

Net ir puikiai parinktas kremas neapsaugos, jei bus naudojamas netinkamai. Dermatologai rekomenduoja veidui skirti maždaug arbatinio šaukštelio dydžio kiekį ir kremą atnaujinti kas dvi valandas, ypač būnant lauke ilgesnį laiką, maudantis ar prakaituojant. Svarbu tepti kremą prieš išeinant į lauką – ne tada, kai oda jau pradeda rausti – nes SPF apsauga aktyvuojasi ne akimirksniu, dažniausiai reikia kelių minučių, kad formulė tinkamai pasiskirstytų ir susigertų į odos paviršių.

Taip pat verta atsiminti, kad UV spinduliai pasiekia odą net apsiniaukusią dieną ar žiemą, atsispindėdami nuo sniego, vandens ar smėlio, todėl nuolatinis apsaugos nuo saulės naudojimas – ne tik vasarą – padeda išlaikyti odą sveikesnę kur kas ilgiau. Daugelis dermatologų kremą nuo saulės rekomenduoja įtraukti į rytinį ritualą kaip paskutinį žingsnį prieš makiažą, taip užtikrinant, kad apsauga liktų ant odos paviršiaus, o ne po kitais produktais, kur jos veiksmingumas sumažėtų.

Dažniausios klaidos renkantis ir naudojant SPF

Viena dažniausių klaidų – per mažas kiekis. Žmonės linkę tepti gerokai mažiau kremo, nei reikalinga nurodytai apsaugai pasiekti, todėl reali apsauga praktiškai būna žemesnė, nei nurodyta ant pakuotės. 

Kita klaida – kremo naudojimas tik saulėtomis vasaros dienomis, nors UV spinduliuotė veikia odą ištisus metus. Taip pat dažnai pamirštama atnaujinti apsaugą per dieną, ypač jei žmogus ilgai būna lauke arba prakaituoja.

Verta paminėti ir tinkamo galiojimo laiko svarbą – pasenusi ar netinkamai laikyta (pavyzdžiui, karštyje) formulė gali prarasti dalį savo veiksmingumo, todėl kremą nuo saulės geriau laikyti vėsesnėje vietoje ir stebėti galiojimo datą.

Ką verta atsiminti renkantis kremą nuo saulės?

Idealaus, visiems tinkančio kremo nuo saulės nėra – tinkamiausias pasirinkimas visada priklauso nuo individualios odos tipo, jautrumo ir gyvenimo būdo. Vieniems svarbiausia lengva tekstūra po makiažu, kitiems – papildomas drėkinimas ar raminantis poveikis, tretiems – kad kremas netaptų priežastimi papildomiems bėrimams. 

Skiriant laiko sudėties etiketei ir suprantant, kokio tipo odą turite, galima žymiai lengviau atrasti kremą, kurį norėsis naudoti kasdien – o būtent reguliarumas, ne vienkartinis rūpestis vasarą, lemia ilgalaikę odos sveikatą ir jaunatvišką jos išvaizdą ateityje.