Kretinga stabdo operacijas
Viena pirmųjų, dar spalio pabaigoje, prakalbusi apie chirurginių paslaugų stabdymą buvo Kretingos ligoninė.
Mat tąkart kilo nerimo, ar ligoninei bus apmokėtos viršplaninės operacijos, kurių bendra suma siekė pusę milijono eurų.
Šiandien ligoninė planinių chirurginių paslaugų pacientams neteikia, o susidariusi suma, kurios, panašu, kad VLK neapmokės, jau siekia 750 tūkst. eurų (VLK duomenimis – 250 tūkst. eurų).
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas „Lietuvos sveikatai“ komentavo, kad pacientams kompensuojamos planinės chirurginės paslaugos bus atnaujintos tik nuo kitų metų, šiandien nemokamai atliekamos tik skubios ir ambulatorinės operacijos.
„Buvom suplanavę apie 200 planinių operacijų, jos visos yra perkeliamos į kitus metus. Tokia yra mūsų vieno mėnesio chirurginių operacijų apimtis. Natūralu, kad nepatogumų dėl to kyla visiems. Palangos ligoninėje nėra chirurginio skyriaus, nėra tokio ir Skuode, todėl juntame pacientų antplūdį“, – teigia Kretingos ligoninės direktorius Romaldas Sakalauskas.
„Iš viso Klaipėdos rajono pas mus atvažiuoja. O kiekviena operacija planuojama dėl paciento darbo ypatumų, įvairių gyvenimiškų situacijų. Dalis pacientų planines operacijas renkasi gruodžio mėnesį, kad būtų ilgesnis reabilitacinis laikotarpis, per tarpušventį galėtų atsigauti po operacijos, pailsėti ir po Naujųjų grįžtų į darbo rinką“, – pasakojo R.Sakalauskas.
Kretingos ligoninės vadovas kartu su rajono savivaldybe ypač stengėsi, kad į gydymo įstaigą pritrauktų reikiamą skaičių gydytojų specialistų. Subūrusi stiprią chirurgų komandą ligoninė pradėjo specializuotis kojų venų operacijose, tačiau netruko sulaukti priekaištų iš VLK dėl „agresyvių operacijų apimčių“.
Paklaustas, kaip ligoninės gydytojai reaguoja į stabdomas planines chirurgines operacijas, R.Sakalauskas patikino, kad visi yra susitelkę, supratingi ir morališkai stiprūs. Taip pat vilties susitarti su VLK dėl bent dalinio apmokėjimo už jau suteiktas paslaugas teikia ir praėjusią savaitę įvykęs šalies prezidento Gitano Nausėdos ir jo komandos vizitas.
„Yra pažadėta, bet ar tie pažadai taps kūnu? Aš galvočiau, kad yra įstaigų, kurios neįvykdo su Ligonių kasa pasirašytų sutarčių, todėl tos sutartys gali ir turi būti koreguojamos, kad pinigai eitų paskui pacientą, panašiai kaip mokinio krepšelis. Anksčiau buvo taip deklaruojama, o dabar jau užmiršom.
Dabar jau nereikia operacijų ir mes vaikštom kaip baudžiauninkai pas poną, prašom sumokėti už metų darbą. Sako: ne, mes tiktai iki švento Martyno sumokėsim, o kas po to – tai jūsų darbo nereikėjo. Ir susirenkam kaip ubagai kažkokią dalį per metus.
Tai kur esame, ką darome toje sveikatos sistemoje? Ar mes ką nors pasiekėme per nepriklausomybės metus, ar vėl murkdomės, sugrįžtam keturiasdešimt metų atgal?“ – susiklosčiusia situacija piktinosi Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas.
Galvos skausmas ir medikams
Elektrėnų ligoninės direktorius dr. Žydrūnas Martinėnas „Lietuvos sveikatai“ patvirtino, kad stabdo kompensuojamų radiologijos paslaugų teikimą pacientams iki kitų metų. Paslaugos teikiamos tik skubiais atvejais, iš anksto suplanuotąsias tenka atidėti kitiems metams.
Tačiau nebūtinai pacientai jas gaus iškart nuo sausio – teks vėl iš naujo stoti į eilę, todėl gydymas gali būti nukeliamas ir porai mėnesių, ir ilgiau. Nenorintys laukti eilėje pacientai gali už radiologinę paslaugą sumokėti iki 20 eurų arba vykti į kitą gydymo įstaigą.
„Pas mus iki šiol eilių pas radiologą nebūdavo, o į dabar susidariusią situaciją pacientai reaguoja įvairiai. Dažniausias jų klausimas būna: „Kodėl aš moku mokesčius, o negaunu nemokamai sveikatos paslaugų?“
Tačiau reikia suprasti, kad radiologo konsultacijos susijusios su profilaktiniais patikrinimais, vadinasi, tai apsunkins mūsų darbą, apsunkins pacientų gydymą. Tarkime, po kaulų lūžio būtina per 10 dienų patikrinti, ar kaulai tinkamai suaugę. Tokiais atvejais pacientams gali tekti vykti į Kaišiadoris, kur, mano žiniomis, sutartinės radiologinės paslaugos dar nėra viršytos“, – komentavo dr. Ž.Martinėnas.
Anot Elektrėnų ligoninės direktoriaus, tokia situacija kelia įtampą ne tik pacientams, bet ir gydytojams. Mat planinės paslaugos per mėnesį sudaro pusę visų teikiamų pacientams radiologijos paslaugų.
Medikai nerimauja, kad mažėjant paslaugų apimtims gali nukentėti jų atlyginimas, tad dalis gydytojų gali nuspręsti palikti ligoninę. Ligoninės vadovas tikina, kad darbo užmokesčio medikams dėl ribojamų paslaugų mažinti neketina.
„Daliai medikų tokia situacija tikrai yra galvos skausmas. Tiesa, ne visiems. Dalis jau yra suplanavę šiuo laikotarpiu išeiti atostogų. Tačiau yra ir nerimo.
Pavyzdžiui, didžiąją dalį dermatologų konsultacijų sudaro planinės konsultacijos, o gydytojas gauna darbo užmokestį nuo suteikto konsultacijų skaičiaus. Tad čia iš tikrųjų problemų kyla“, – tikino Elektrėnų ligoninės direktorius dr. Žydrūnas Martinėnas.
Elektrėnų ligoninė šiuo metu pacientams yra suteikusi viršsutartinių gydymo paslaugų, kurių bendra suma siekia ne vieną dešimtį tūkstančių eurų.
Jeigu iki metų galo teiktų ir planines radiologijos paslaugas, gydymo įstaiga tą turėtų daryti savo sąskaita, nes iš VLK, tikėtina, lėšų už suteiktas paslaugas negautų. Ž.Martinėnas svarsto kitais metais pasirašant sutartį su VLK dėl paslaugų teikimo prašyti kilstelėti kvotą. Tiesa, kaip priduria pats, vilties, jog bus atsižvelgta į ligoninės prašymą, maža.
„Kiekvienais metais vis tikimės, kad tos sumos bus pasiūlytos didesnės, bet vidutiniškai sutartinių paslaugų suma kasmet auga apie 5 procentus.
Aišku, norėtųsi, kad augtų daugiau. Iš kitos pusės, dabar susiklosčiusią situaciją, manau, kad įvertins tiek Ligonių kasa, tiek ir ministerija, įsiklausys, išgirs, kaip pacientai reaguoja ir priims atitinkamus sprendimus“, – vylėsi Elektrėnų ligoninės direktorius.
Labdaros galimybės išseko
Praėjusią savaitę planinių radiologinių paslaugų teikimą buvo sustabdęs ir Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centras. Įstaigos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Gediminas Dragūnas komentavo, kad nuo gruodžio paslaugos pacientams atnaujintos, bet neilgam, nes viršytos ne tik sutartos su Ligonių kasa radiologinės paslaugos, bet kaip ir dalyje kitų šalies gydymo įstaigų pasiektos leidžiamos viršsutartinių paslaugų lubos.
Kvotines ir virškvotines planines radiologines paslaugas Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centras yra paskirstęs kiekvienam mėnesiui. Pasiekus mėnesio ribą paslaugos iki kito mėnesio stabdomos.
„Priėmėme tokį sprendimą, nes Ligonių kasa pasakė, kad negausime apmokėjimo. Kadangi įstaiga kiekvieną mėnesį turi nuostolių, labdaros galimybės išseko ir viskas – nebegalime to daryti.
Gruodį vėl paslaugas teiksime, kol nepradėsime važiuoti į minusą. O kitaip negalim – įstaiga irgi turi turėti iš ko gyventi, darbuotojams atlyginimus mokėti“, – teigė Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centras. Įstaigos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Gediminas Dragūnas.
Tiesa, daliai gydytojų dėl stabdomų paslaugų mažės ir darbo užmokestis, nes šiems kintamoji atlyginimo dalis tiesiogiai priklauso nuo suteiktų paslaugų skaičiaus. Vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai tikino, kad situacija tiek gydytojus, tiek ir administraciją verčia įkaitais.
„Kyla rizika, kad galime prarasti dalį darbuotojų. Mes į juos investavome, pritraukėme ir galiausiai pasakome – nebemokėsime. Jeigu aš būčiau darbuotojas, aišku, sakyčiau, jog aš ir ateinu į darbą, kad gaučiau atlygį. Negali medikai amžinai dirbti iš idėjos“, – susiklosčiusia situacija piktinosi G.Dragūnas.
Apmaudą įstaigai kelia ir tai, kad čia buvo investuota ne tik į medikus, bet ir į radiologinėms paslaugoms skirtą dirbtinio intelekto įrankį, kuris palengvina gydytojų darbą. Programa per 2-10 sekundžių apdoroja rentgeno nuotraukas ir pateikia atsakymą, kurio tikslumas siekia beveik 100 procentų.
VLK direktorius: tragedijos nėra
Ligoninėms paskelbus apie dalies paslaugų stabdymą, VLK pirmadienį skubiai sušaukė spaudos konferenciją. Jos metu VLK direktorius Gytis Bendorius atrėmė ligoninių skundus, teikdamas, kad Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema veikia pagal aiškias taisykles, kurios užtikrina vienodas sąlygas visoms gydymo įstaigoms ir pacientams.
Apie šias taisykles visų gydymo įstaigų vadovai buvo informuoti metų pradžioje, nauja apmokėjimo už gydymo paslaugas tvarka įsigaliojo liepą. VLK direktorius tikina, kad tiek laiko turėjo pakakti gydymo įstaigoms suplanuoti veiklą taip, jog metų pabaigoje nepritrūktų lėšų.
Kartu jis neatmeta galimybės, kad dalies gydymo įstaigų vadovai, pavyzdžiui, Kretingos ligoninės, net ir žinodami apie pasikeitusią apmokėjimo tvarką, teikė paslaugas, tikėdamiesi išimties tvarka gausiantys papildomą apmokėjimą, o kartu ir papildomo pelno gydymo įstaigai.
„Perėjimas iš stacionaro prie dienos chirurgijos yra progresyvus dalykas ir tokia yra bendra tendencija Europoje. Mes, skatindami dienos chirurgijos plėtrą, nustatėme šiek tiek didesnes kainas: vienos dienos chirurgijos operacijos kaina yra tokia pati, kaip ir atliekant ją stacionare, bet kaštai pastebimai mažesni.
Ta finansinė paskata buvo pagrindas gydymo įstaigoms pereiti prie dienos chirurgijos. Bet kartu susikūrė ir finansinė paskata tokių paslaugų teikti šiek tiek daugiau. Ar visos tos paslaugos yra mediciniškai pagrįstos, ar labiau finansiškai motyvuotos?
Mes Kretingos ligoninei nesame sumokėję 250 tūkstančių eurų, bet įstaigos devynių mėnesių finansinis rezultatas yra 200 tūkstančių eurų gryno pelno. Teoriškai už šią sumą ligoninė galėtų suteikti 300-400 operacijų iš savo pelno“, – tikino G.Bendorius ir pridūrė, kad tokie pavyzdžiai skatina peržiūrėti dienos chirurgijos įkainių pagrįstumą ir juos koreguoti, kad „būtų realistiški“.
VLK direktoriaus teigimu, dalį paslaugų Lietuvoje stabdo tik trys gydymo įstaigos, iki metų galo dar gali pasitaikyti keli pavieniai atvejai, tačiau situacija nėra visuotinė ir tikrai nedramatiška.
Jei Kretingos ligoninė, viršijusi ir sutartines, ir virš sutarties leidžiamas teikti planines chirurgijos paslaugas, neteks 250 tūkst. eurų, Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro ir Elektrėnų ligoninės nuostoliai menki – Klaipėdai už paslaugas nesumokėta 70 tūkst. eurų, Elektrėnams – 1,5 tūkst. eurų. Palyginti su metiniais abiejų gydymo įstaigų biudžetais, šios sumos, anot G.Bendoriaus, nėra reikšmingos.
Šios negautos lėšos gydymo įstaigoms nebus padengtos, nes PSDF biudžete lėšų tokiems papildomiems poreikiams nėra.
Prioritetas šiuo atveju teikiamas gyvybiškai svarbioms paslaugoms: skubiai pagalbai, stebėjimui, prioritetinėms stacionarinėms aktyviojo gydymo paslaugoms (gimdymai, insulto, infarkto gydymas, kardiochirugijos, endoprotezavimo, onkologijos ir kt. paslaugos), prioritetinėms stacionarinėms medicininės reabilitacijos paslaugoms, taip pat prioritetinėms gydytojų specialistų konsultacijoms (kardiologo, neurologo, endokrinologo, hematologo, onkologo radioterapeuto ir onkologo chemoterapeuto) ir kt.
Beje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako neturinti informacijos, ar kitos gydymo įstaigos susiduria su panašiomis problemomis. Kita vertus, ji pabrėžia, kad minėti pavyzdžiai iliustruoja sveikatos sektoriaus finansavimo problemas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą