Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė: kodėl gliukozės kontrolė svarbi net ir sveikiems žmonėms

Kada supratote, kad cukraus ir greitųjų angliavandenių mityboje yra per daug, ir kas paskatino pradėti kontroliuoti gliukozę nors esate sveika?

Tai nebuvo vienas konkretus momentas, greičiau palaipsnis suvokimas jau daugiau kaip prieš dešimt metų. Sveika gyvensena domėjausi visada, tačiau mano mityboje, kaip ir daugelio žmonių, netrūko greitųjų angliavandenių – baltų miltų, bulvių, saldumynų ir t.t.. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad valgau normaliai, tačiau savijauta „kalbėjo“ visai ką kita.

Nuo vaikystės buvau silpnesnės sveikatos, dažnai sirgdavau, o perkopus trisdešimt signalų tik daugėjo: prastas miegas, nuolatinis nuovargis, energijos svyravimai, nusilpęs imunitetas, stiprus potraukis saldumynams, žarnyno problemos. Visa tai pradėjo kartotis, tapo aišku, kad tai ne atsitiktinumas.

Nors man nebuvo nustatyta jokia diagnozė, pradėjau matyti ryšį tarp to, ką valgau, ir to, kaip jaučiuosi. Būtent cukrus ir greitieji angliavandeniai palaikė šią būseną. Tada galvoje ir kilo paprastas, bet labai aiškus klausimas: jeigu jau dabar taip prastai jaučiuosi, kas bus toliau? Tai ir tapo lūžio tašku, paskatinusiu sąmoningai pradėti kontroliuoti gliukozę.

Kaip atrodė jūsų kasdienė mityba iki pokyčių?

Ji buvo gana įprasta – pusryčiai, pietūs, vakarienė ir dažnas užkandžiavimas. Mityboje dominavo krakmolingos daržovės ir kruopos, pavyzdžiui, bulvės ar ryžiai, taip pat daug miltinių produktų: duona, bandelės, makaronai, kepiniai. Po beveik kiekvieno valgymo norėdavosi kažko saldaus.

Nevengiau perdirbto maisto, kepto aliejuje, įvairių padažų ir alkoholinių gėrimų. Iš šalies atrodė, kad valgau kaip visi, tačiau organizmui tai buvo didelis krūvis – nuolatiniai gliukozės šuoliai ir perkrova. Vienintelis pozityvus dalykas tas, kad visada mėgau daržoves: salotas, sriubas, jų mityboje tikrai netrūko.

Kokius pirmuosius pokyčius pastebėjote atsisakiusi cukraus ir kas šiame procese buvo sunkiausia?

Pradžia buvo tarsi šokas – atrodė, kad staiga nebeliko, ką valgyti, kankino nuolatinis alkis. Tačiau jau po kelių dienų organizmas pradėjo prisitaikyti. O dar po kelių savaičių viskas pradėjo keistis. 

Pirmasis labai aiškus pokytis – energija. Atsikeldavau ryte be žadintuvo su didžiuliu energijos antplūdžiu, pagerėjo miegas, dingo po maisto atsirandantis nuovargis. Gana greitai, visiškai natūraliai, pradėjo mažėti svoris – be porcijų ribojimo, be skaičiavimų.

Didžiausias iššūkis buvo keisti įpročius. Kava su desertu, duona ar garnyrai prie pagrindinių patiekalų yra daugelio ir tuo metu buvo mano kasdienybės dalis, todėl reikėjo išmokti kurti naują sistemą, atrasti naujus skonius ir receptus. Iš pradžių tai buvo nelengva, bet ilgainiui virto įdomia ir motyvuojančia kelione.

Kas visame šiame procese jus nustebino labiausiai – galbūt tai, ko visiškai nesitikėjote pradėdama?

Labiausiai nustebino tai, jog „cukraus“ atsisakymas pakeitė ne tik mano savijautą, bet ir gyvenimo pasirinkimus. Aš nesiekiau numesti svorio – norėjau tiesiog būti geresnės emocinės ir fizinės būklės. 

Aišku, nudžiugau, kai rūbų dydis sumažėjo. Tačiau svarbiau yra tai, kad pasikeitė visa dienos eiga – pradėjau atidžiau galvoti, ką dedu į burną, todėl teko planuoti maistą; padidėjusi energija paskatino dažniau sportuoti ir domėtis savimi. 

Pamačiau, kad keičiant mitybą keičiasi mintys, nuotaika, sprendimai, prioritetai, net interesai. Gliukozės kontrolė tapo mano darbu ir gyvenimo būdu.

Dažnai kalbate apie gliukozės šuolius. Kaip paprastai paaiškintumėt, kas tai yra ir kodėl jų kontrolė turi tokią didelę įtaką kasdienei savijautai, energijai ir potraukiui saldumynams?

Gliukozės šuoliai – tai staigūs cukraus kiekio kraujyje pakilimai ir kritimai. Jie vyksta visiems, tačiau problema prasideda tada, kai šie svyravimai tampa per dideli ir per dažni. Šiuos šuolius sukelia ne tik maistas, bet ir stresas, miego trūkumas bei judėjimo stoka.

Kai cukrus kraujyje pakyla per greitai, organizmas bando jį „sutvarkyti“ ir išskiria insuliną – hormoną, kuris padeda cukrui patekti į ląsteles ir panaudoti energijai. Jei gliukozės padidėjimas yra staigus ir didelis  ( nuo maisto, streso ir t.t.), organizmas sureaguoja pertekliniu insulino kiekiu, nes siekia kuo greičiau atkurti pusiausvyrą. 

Dėl to cukraus lygis gali nukristi per staigiai. Tuomet žmogus ima jausti nuovargį, blogesnę nuotaiką, silpnumą, alkį ir stiprų norą vėl suvalgyti ką nors saldaus. Taip susidaro uždaras ratas. Būtent todėl gliukozės  šuoliai taip stipriai veikia kasdienę savijautą ir energiją– juos  reikia nuolat kontroliuoti net ir tiems, kurie galvoja, kad yra sveiki.

Kas jums asmeniškai padeda išlaikyti „cukraus detoksą“? Kokie įpročiai, struktūra ar natūralios priemonės yra naudingos, ypač pirmosiomis savaitėmis?

Labiausiai padeda struktūra: aiškus planas, leistini produktai namuose, iš anksto pasiruošti užkandžiai. Taip pat – vidinis apsisprendimas, kodėl tai darau. Jau dešimt metų organizuoju visuotinį Cukraus detokso iššūkį, kuris trunka 30 dienų. 

Tą patį matau ir pas iššūkio dalyvius – geriausiai sekasi tiems, kurie turi vidinę motyvaciją, susikuria taisykles ir jų laikosi, turi palaikymą, o ne pasikliauja vien tik valia. 

Kūnas yra išmintingas, daug ką gali susitvarkyti pats, bet kartais jam tiesiog reikia šiek tiek tikslingos pagalbos. Kalbant apie maisto papildus, skirtus gliukozės kontrolei, pirmiausia žiūriu, ar sudėtis yra logiška ir pagrįsta ir atitinka holistinės medicinos principus.

Asmeniškai esu išbandžiusi formulę NatAspin GLUCOSE su ožragės, cinamono, vynmedžių sėklų ekstraktais, chromu ir natokinazės fermentu. Ji man atrodo prasminga todėl, kad veikia ne vieną kryptį – padeda palaikyti gliukozės kontrolę ir angliavandenių apykaitą, ląstelių apsaugą nuo oksidacinės pažaidos, apetitą, kūno svorį ir, kas man ypač svarbu, energiją.

Ką patartumėt žmonėms, kurie skaito ir galvoja: „Aš valgau „normaliai“, nesergu diabetu, tai ne apie mane“?

Tai labai dažnas mąstymas. Iki tol, kol kūnas nepradeda siųsti aiškių signalų. Mes galime mokytis per džiaugsmą arba per skausmą. Dauguma renkasi laukti skausmo. Tačiau nuovargis, prastas miegas, svorio augimas, nusilpęs imunitetas – tai jau signalai. Kuo anksčiau į juos atkreipiame dėmesį, tuo lengvesni ir džiugesni būna pokyčiai.