Limfoma nėra mirties nuosprendis nei jauniems, nei vyresniems

Rugsėjo 15-ąją Lietuvoje ir pasaulyje minima limfomos diena. Tai klastinga ir dažnai ilgai nepastebima piktybinė kraujo liga. Tačiau vienintelės Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje kraujo ligas gydančios Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai sako galintys papasakoti daugybę sėkmės istorijų.

Šios ligoninės Onkohematologijos skyriaus gydytoja hematologė Ermina Kėvalienė drąsiai teigia, kad limfoma nėra mirties nuosprendis, priešingai nei kartais galvoja diagnozę išgirdę žmonės

.E. Kėvalienė pabrėžė, kad kraujo ligos yra tokios sudėtingos, jog jų nerodo jokie specifiniai simptomai. Pavyzdžiui, gali būti jaučiamas nuovargis.

Tačiau, jei yra užsitęsęs karščiavimas, be priežasties, nesilaikant dietos krenta svoris, naktimis vargina prakaitavimas, vertėtų susirūpinti, nes tai gali signalizuoti apie piktybinę ligą. Taip pat ligą gali išduoti ir padidėję limfmazgiai.

"Žmogui, kuris vos užčiuopė padidėjusius limfmazgius, būna baisu. Tačiau svarbu žinoti, kad limfmazgiai gali būti reaktyvūs, kitaip tariant, sureagavę į infekciją ar į skiepą.

Jei limfmazgiai čiuopiami kakle, ypač viršutinėje kaklo dalyje, jie net iki 70 proc. atvejų yra reaktyvūs, pavyzdžiui, padidėję dėl nesveiko danties šaknies, anginos ar sinusito. Dabar pas mus labai dažnai pacientai kreipiasi dėl padidėjusių limfmazgių po skiepo.

To nereikia bijoti - skiepas neišprovokuoja onkologinio susirgimo.

Tokiais atvejais limfmazgiai po poros savaičių ar mėnesio, priklausomai nuo žmogaus imuninės sistemos, sugrįžta į normos ribas. Jie, nors ir padidėję, dažniausiai būna minkšti, o minkšti limfmazgiai niekada nebūna „pikti“.

Susirūpinti reikėtų, jei limfmazgis išlieka padidėjęs kelis mėnesius, tampa standus, kietas", - paaiškino gydytoja hematologė.

E. Kėvalienė teigė, kad užbėgti ligai už akių galima atliekant profilaktinius tyrimus.

„Šeimos gydytojas yra reikalingas ne tik tada, kai yra blogai. Pas šeimos gydytoją reikėtų profilaktiškai apsilankyti bent kartą per metus - apžiūrai, kraujo tyrimams, echoskopijai. Tai turėtų daryti visi žmonės, net jei nėra rizikos grupėse.

Kai žmonės atvyksta pas mus, įvykiams už akių užbėgti jau nebėra laiko. Pas mus dažniausiai pakliūna ligoniai jau su įtariama diagnoze“, - sakė gydytoja.

Išoperavus limfmazgį ir ištyrus galima įvertinti, ar jis piktybinis, kokio lygio limfoma, kiek liga išplitusi, kurios stadijos, gydytojų komanda parenka tinkamiausią gydymą.

Gydo ne tik stacionare

Žmonės, kurie atvyksta konsultacijai dėl limfomos, pirmiausia nori sužinoti, kiek pažengusi liga ir kokia jos prognozė. Tačiau, pasak gydytojos E. Kėvalienės, tikrai ne visada reikėtų galvoti apie blogiausią scenarijų.

"Limfomų yra daug rūšių ir jų eiga bei gydymas labai skiriasi.

Limfoma yra viena iš tų ligų, kuri nėra nuosprendis.

Labai dažnai pavyksta pasiekti visišką remisiją - ligos atsitraukimą - ir tolesnį visavertį gyvenimą be ligos, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus yra pacientas. Tai priklauso nuo limfomos tipo.

Kartais užtenka sekti ligą, stebėti jos eigą, kol prireiks ją gydyti. Tačiau kai kuriais atvejais nustačius „piktą“ ligos formą, gydymą reikia pradėti vėliausiai per mėnesį ir jis būna intensyvus, naudojami stiprūs medikamentai", - paaiškino gydytoja.

Jūrininkų ligoninės Ambulatorinių konsultacijų skyriuje konsultuojami ir gydomi neonkologinėmis kraujo ligomis sergantys pacientai, kurie yra stebimi, sekama jų ikivėžinių susirgimų dinamika.

Onkohematologijos skyriuje gydomi sunkūs, agresyvia onkohematologine liga sergantys pacientai, kuriems yra skiriama intensyvi chemoterapija, jie stebimi dėl galimų komplikacijų po chemoterapinio gydymo. Teikiamos ir dienos stacionaro paslaugos.

„Dienos stacionare sulaukiama didelio pacientų, kuriems nustatytos onkohematologinės ligos, srauto. Daugiausia tai jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie renkasi dienos stacionarą, kadangi nenori dėl chemoterapinio gydymo keletą dienų praleisti gulėdami ligoninėje.

Chemoterapiniai vaistai jiems sulašinami dienos stacionare, pirmoje dienos pusėje, o vėliau jie gali vykti į namus ir gyventi įprastu ritmu“, - akcentavo gydytoja.

 

PASIRINKIMAS. Pacientai renkasi dienos stacionarą, nes nereikia dėl gydymo gultis į ligoninę.

 

Ar onkologiniams ligoniams reikia skiepytis?

Pasak gydytojos E. Kėvalienės, pastaruoju metu pacientai klausia, ar reikia skiepytis nuo koronaviruso, jei įtariama ar diagnozuojama onkologinė liga.

"Onkologiniams ligoniams skiepytis nuo koronaviruso reikia, kadangi didžioji dalis jų gauna intensyvų arba palaikomąjį gydymą. Šis gydymas dažniausiai paremtas tuo, kad silpninama imuninė sistema ir tada vaistais veikiamos onkologinės ląstelės.

Imuninė sistema ir taip yra nualinta ligos, tačiau ją dar nusilpnina ir gydymas.

Dėl to prieš pradedant gydymą pacientams būtina pasiskiepyti, nes jei jie gydymo metu suserga dar ir koronavirusu, labai sudėtinga išgelbėti jų gyvybes.

Yra labai reti atvejai, kada dėl onkohematologinės ligos pasiskiepijus gali nesusidaryti imunitetas, bet visiems kitiems pacientams mes rekomenduojame skiepytis, nes prasidėjus intensyviam gydymui imuninei sistemai kovoti su virusu būna labai sunku", - sakė gydytoja hematologė.

E. Kėvalienės teigimu, ligos prevencija yra profilaktiniai tyrimai ir sveikas gyvenimo būdas, organizmo stiprinimas. Stiprinti imuninę sistemą galima ir gydymo metu, tačiau bet kokių papildų vartojimą reikėtų aptarti su gydančiu gydytoju, kad savigyda nežinomais preparatais, papildais ar užpilais, ypač rytietiškais, kurių poveikis nėra ištirtas, nepakenktų.

„Žaliasis koridorius“

Gydytoja akcentavo, kad gydant limfomą labai svarbus multidisciplininis bendradarbiavimas ir vadinamojo „žaliojo koridoriaus“ sukūrimas. Pirmasis žingsnis - žmogaus vizitas pas šeimos gydytoją.

„Pacientui užčiuopus be priežasties padidėjusius limfmazgius, jis turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris neturėtų paleisti paciento neatlikęs kraujo tyrimų, echoskopijos.

Kitas žingsnis būna pas chirurgus, nes nė vienas radiologinis tyrimas negali atskleisti, ar limfmazgio padidėjimą lėmė piktybinė liga.

Chirurgų išoperuotas limfmazgis tiriamas laboratorijose, vėliau pacientas siunčiamas detalesniems tyrimams. Multidisciplininis komandinis darbas vyksta neatidedant ir nenutolinant pagalbos laiko.

Žmonės, kuriems išoperuotas limfmazgis, gali nedelsdami gauti hematologo konsultaciją dėl tolesnių tyrimų ir gydymo“, - pasakojo gydytoja hematologė.

E. Kėvalienė džiaugėsi, kad net pandemijos įkarštyje, karantino laikotarpiu, konsultacinės poliklinikos dirbo visu įmanomu pajėgumu ir nė vienam pacientui nebuvo uždarytos durys.

„Netilo ir telefonai, nes mes bendraujame su šeimos gydytojais, su pačiais pacientais. Uždelstų atvejų padaugėjimo kol kas nefiksuojame, kadangi pacientai, kuriems reikia hematologo konsultacijos, ją gauna“, - pabrėžė gydytoja.

Daug rūšių

Pasak gydytojos E. Kėvalienės, limfoma yra dažniausias kraujo sistemos piktybinis susirgimas. Limfomos skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino.

Hodžkino limfomos labiau būdingos jauniems žmonėms ir žmonėms iki 55 metų, jų prognozė geresnė nei ne Hodžkino limfomų, yra gana didelė tikimybė pasveikti su galimybe, kad liga nebesugrįš.

"Didžioji dalis Hodžkino limfomų tampa vadinamosiomis sėkmės istorijomis. Kai ateina karščiuojantis, nepamiegantis, nes reikia kelis kartus per naktį persirengti dėl gausaus prakaitavimo, svorio netekęs jaunas žmogus, kuriam nustatome Hodžkino limfomą, net lengviau atsidūstame.

Būna atvejų, kai su pasveikimu galime sveikinti net ketvirtos stadijos Hodžkino limfoma sergančius žmones.

Po Hodžkino limfomos gydymo pacientai dar kurį laiką yra stebimi, bet praėjus 5-6 metams galima jiems spausti ranką ir pasveikinti pasveikus", - sakė E. Kėvalienė.

Ne Hodžkino limfomų tipų yra be galo daug, o didėjant tyrimų galimybėms atrandama dar daugiau. Naudojant citogenetinius, molekulinius tyrimus kartais net galima prognozuoti ligos eigą.

Ne Hodžkino limfomos gali būti lėtinės, vidutinio agresyvumo ir labai agresyvios. Tada svarbu kuo greičiau nustatyti ligos stadiją, o išgyvenamumui įtakos turi ir žmogaus amžius, ir gretutinės ligos, ir dar daug kitų faktorių.

Verta žinoti, kad limfoma labiau būdinga imunosupresyviems pacientams, kurie serga lėtinėmis virusinėmis ligomis, pavyzdžiui, hepatitu B, C, ŽIV, Epšteino-Baro virusu, citomegalo virusu arba žmonėms, kurie yra persirgę kita onkologine liga.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder