Lūžusiems šonkauliams – modernūs gydymo metodai

Padeda po sunkių traumų

Kaip didžiulę pastarojo meto problemą Respublikinės Klaipėdos ligoninės Torakalinės (krūtinės) chirurgijos skyriaus vedėjas Vitalijus Dagilis įvardijo elektrinius paspirtukus – ne tik traumatologams, bet ir krūtinės chirurgams tenka operuoti sunkias traumas patyrusius paspirtukininkus.

Vedėjas prisiminė, kaip teko skubiai operuoti jauną vyrą, kuris elektriniu paspirtuku važiavo 60 km/val. greičiu ir rėžėsi į metalinę pertvarą. Prasidėjęs vidinis kraujavimas, daug lūžusių šonkaulių – tokios būklės vyras pateko į ligoninę.

Šiam pacientui buvo pritaikyta nauja moderni gydymo priemonė – lūžusius šonkaulius fiksuojančios plokštelės. Praėjus penkioms paroms po operacijos pacientas buvo išleistas namo.

Trumpėja gydymo laikas

Fiksuojančios plokštelės gali būti naudojamos patyrus ūmią traumą, kai būna lūžę trys arba daugiau šonkaulių, kai tas pats šonkaulis lūžta keliose vietose. Anksčiau po tokių traumų žmogus iki pusmečio galėdavo likti nedarbingas, pasitaikydavo ir neįgalumo atvejų.

Kaip pastebi krūtinės chirurgas V. Dagilis, dar egzistuoja stereotipinis požiūris, kad lūžusių šonkaulių nereikia operuoti, nes jie ir taip sugis.

„Taip, dažniausiai jie sugyja, bet ne visada. Kartais, kol sugyja, žmogui tenka kęsti didžiulius skausmus. Dėl lūžusių šonkaulių krūtinė tampa nestabili. Kiekvieną įkvėpimą, kostelėjimą lydi skausmas, o kaskart kliudomi plaučiai, taip pat gali kilti vidinis kraujavimas.

Nestabili krūtinė – didelė problema, nes gali komplikuotis plaučių uždegimu, kartais prireikia taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Anksčiau toks pacientas, kuriam buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, ligoninėje pragulėdavo kelias savaites. Dabar operatyviai galime suteikti pagalbą ir gydymas gerokai sutrumpėja“, - aiškino chirurgas.

Rekordas – 7 lūžę šonkauliai

Per metus Torakalinės chirurgijos skyriuje operuojama apie 300 pacientų. Šonkaulius fiksuojančių plokštelių prireikia apie 15 pacientų: 2/3 jų būna patyrę ūmias traumas.

„Traumos atveju svarbu sustabdyti vidinį kraujavimą ir sutvirtinti lūžusius kaulus. Jei šito nepadaroma, išlieka vidinio kraujavimo tikimybė. Be modernių fiksavimo priemonių operacija nebūtų visavertė“, - paaiškino torakalinis chirurgas.

Paklaustas, kiek daugiausiai šonkaulių teko fiksuoti, V. Dagilis prisiminė laive traumą patyrusį jūreivį, kuris į ligoninę pateko jau pasireiškus komplikacijoms. Septynis šonkaulius susilaužiusiam vyrui operacijos metu buvo fiksuoti lūžę kaulai.

Tiesa, kartais fiksuoti tenka ir lūžus vienam šonkauliui: kai pacientas patiria didžiulį skausmą, esant didelėms dislokacijoms, reikia didelės skausmą malšinančių vaistų dozės.

V. Dagilis neslepia, jog jį patį gerokai nustebino fiksuojančių plokštelių poveikis pacientui. Pritaikius naująjį metodą po operacijos jam neskauda, prireikia mažiau skausmą malšinančių vaistų, iki 1 paros sutrumpėja stacionarinio gydymo trukmė. Tai žmogui padeda greičiau grįžti į visavertį gyvenimą, sutrumpėja nedarbingumo laikotarpis. Po pusvalandį trunkančios operacijos kitą dieną pacientas išleidžiamas namo.

Pacientų gausa – dėl pūlinių

„Pandemija“, - taip trumpai pastarųjų mėnesių tendenciją apibūdino skyriaus vedėjas, paminėjęs kitą krūtinės chirurgų aktualiją. Į ligoninę dėl pūlinių kakle arba krūtinėje pakliūva gana daug pacientų.

„Vos vieną išleidžiame, jo vietoje paguldome du ar tris naujus pacientus. Dabar vienu metu skyriuje jų yra tiek daug, kiek ankstesniais metais būdavo per visus metus“, - stebėjosi V. Dagilis.

Pūliniai, susiformavę sunkiai prieinamoje vietoje, žmogui sukelia vos ne šoko ar sepsio būklę. Jam ištinsta kaklas, karščiuojama, vargina šaltkrėtis, sunku kvėpuoti ar gulėti – nors šie simptomai yra rizikingi gyvybei, pacientai ne iškart suskumba ieškoti pagalbos.

Krūtinės chirurgas tai paaiškino tuo, kad organizmas kurį laiką pokyčius kompensuoja. Tačiau pūliniai kakle ir krūtinėje kelia grėsmę dėl savo lokalizacijos, greito plitimo – dažnai nuo kaklo jie nusileidžia iki pilvo, nes pats organizmas neturi būdų apsisaugoti nuo infekcijos.

Be to, pūliniai sunkiai gyja. Tokio paciento laukia ilgas gydymas: 3–4 operacijos, kelios savaitės Reanimacijos–intensyvios terapijos skyriuje, iš kur perkeliamas į Chirurgijos skyrių

Pasak krūtinės chirurgo, sunku paaiškinti, kodėl padaugėjo tokių pacientų: gal lemia nusilpęs imunitetas, gyvenimo būdas ar per mažas dėmesys sveikatai. „Infekcija, atrodo, sena kaip pasaulis. Bet kartais ji sugrįžta ir tampa vėl aktuali, galbūt taip nutinka ir dėl išsivysčiusio atsparumo antibiotikams“, - spėjo V. Dagilis.

Pagalba – vienoje vietoje

Torakalinės chirurgijos skyrius Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje įkurtas 2019 metais, nors krūtinės chirurgijos paslaugos čia teikiama nuo 2004 metų. Steigiant atskirą skyrių siekta, kad visą reikiamą pagalbą pacientas gautų vienoje vietoje.

Šio principo krūtinės chirurgai laikosi ir glaudžiai bendradarbiauja su gydytojais pulmonologais, gydytojais radiologais – kartą per savaitę visi specialistai aptaria sunkesnius pacientus, išskirtinius atvejus. Kai kuriuos pacientus pas krūtinės chirurgus nukreipia kolegos iš ligoninės Tuberkuliozės filialo.

„Nesvarbu, pas kokį specialistą pacientas paklius, jis neliks be pagalbos. Daug dėmesio skiriame onkologiniams pacientams, kuriems svarbu suteikti kuo operatyvesnę pagalbą ir sutrumpinti patekimo pas reikiamą specialistą kelią“, - sakė Torakalinės chirurgijos skyriaus vedėjas.

Palengvina sunkių pacientų dalią

Pasak V. Dagilio, dėl glaudaus specialistų bendradarbiavimo, gydytojų profesionalumo ir modernios aparatūros, aptinkama bei diagnozuojama nemažai ankstyvų vėžio formų – tam taikomos visos šiuolaikinės diagnostikos priemonės.

Torakalinės chirurgijos skyriuje siekiama palengvinti ir paliatyvių onkologinių pacientų kasdienybę. Norint nuo plaučių pašalinti susikaupusį skystį, žmogus periodiškai turi kreiptis į ligoninę, kur jam atliekama ši procedūra.

Siekiant palengvinti tokių onkologinių pacientų gyvenimą, ligoninėje pradėtos taikyti modernios priemones – speciali sistema įvedama į pleuros ertmę, tad žmogus savarankiškai namuose gali pašalinti aplink plaučius susikaupusius skysčius.

Procedūra – refliukso komplikacijoms

Statistika rodo, kad nuo gastroezofaginio refliukso – nekontroliuojamo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos turinio grįžimo į stemplę – kenčia apie 10 proc. viso pasaulio gyventojų. Negydomas arba netinkamai gydomas refliuksas gali komplikuotis – kai kuriems žmonėms gali susiaurėti stemplė ir žmogus nebenuryja maisto.

Tokiais atvejais gali pagelbėti Respublikinės Klaipėdos ligoninės krūtinės chirurgas Darius Cirulis, kurį puikiai žino daugelis Vakarų Lietuvos gyventojų, susidūrusių su tokia refliukso komplikacija.

Gydytojo D. Cirulio atliekama mažai intervencinė procedūra efektyviai padeda ir gerokai palengvina žmogaus gyvenimą.

Retų ligų diagnostika – greitesnė

Glaudus skirtingų specialistų bendradarbiavimas su Torakalinės chirurgijos skyriumi pacientams atneša naudos ir diagnozuojant retas ligas. Europos respiratologų (kvėpavimo ligų – aut. past.) draugija išskyrė penkias retas infekcines ligas, kurių nustatymas pagal statistiką gali užtrukti nuo 6 iki 10 metų. „Esame sukaupę tokių ligų nustatymo ir gydymo patirtį, dalijamės ja ir su visos Lietuvos gydytojais mokslinėse konferencijose“, - sakė V. Dagilis.

Diagnostika ir gydymas užtrunka, nes plaučiuose aptikta vadinamoji „dėmė“ paliekama stebėti, kol pacientui prasideda komplikacijos, ir tik tada pavyksta nustatyti tikrąją priežastį – retą plaučių ligą.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje šias retas ligas kur kas greičiau nustatyti pavyksta vėlgi dėl glaudaus bendradarbiavimo su gydytojais pulmonologais, patologinės anatomijos tarnyba, mikrobiologijos laboratorija.

„Pavykus diagnozuoti tokia ligą, operacinis gydymas būna tik pirmas etapas ilgame kelyje į pasveikimą. Toliau paciento priežiūrą ir gydymą perima pulmonologai. O visas procesas nuo diagnozės iki pasveikimo gali užtrukti ir metus“, - paaiškino Torakalinės chirurgijos skyriaus vedėjas.