Juose pirmą kartą įtvirtinti reikalavimai studijų metais dėmesį skirti ne tik profesinių žinių ir įgūdžių gilinimui, tačiau ir psichikos sveikatos raštingumui, psichologiniam ir korupciniam atsparumui, bendravimo įgūdžių ugdymui.
Šie pokyčiai turėtų prisidėti didesnio medicinos personalo sąmoningumo, geresnių santykių su pacientais ir kolegomis, mažesnio psichologinio smurto apraiškų skaičiaus darbo vietose.
Aprašai atnaujinti, bendradarbiaujant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), aukštosioms mokykloms – Vilniaus universitetui (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), visuomenės sveikatos specialistus ir medicinos darbuotojus atstovaujančioms įstaigoms bei organizacijoms.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad pokyčiai yra ilgai laukti ir ilgalaikėje perspektyvoje prisidės prie ne vieno sveikatos apsaugos sistemos skaudulio sprendimo – nuo geresnio psichologinio klimato darbo vietose iki darnesnių santykių tarp medicinos personalo ir pacientų.
Teikiant visuomenės sveikatos paslaugas savivaldybėse, šie pokyčiai sustiprins specialistus, motyvuojant ir ugdant skirtingo amžiaus gyventojus rūpintis savo fizine bei psichikos sveikata.
„Pokyčiai ilgai laukti ir esminiai, liečiantys visos Lietuvos sveikatos apsaugos ateitį.
Būsimieji medikai ir visuomenės sveikatos specialistai studijų metu turės ugdyti ne tik profesinius įgūdžius, tačiau ir savo psichologinį atsparumą bei gebėjimą pozityviai bendrauti su paslaugas gaunančiais gyventojais.
Tikiu, kad pokyčiai studijose duos teigiamą postūmį pasikeitimams gydymo įstaigose. Dėkingas švietimo, mokslo ir sporto ministrei bei rektoriams už įsitraukimą ir savalaikių pokyčių palaikymą“, – sako A. Dulkys.
Pristatydama atnaujintus studijų aprašus švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad korekcijos buvo inicijuotos, reaguojant į besikeičiančius poreikius – jau kuris laikas buvo juntamas poreikis gilinti asmenines, socialines kompetencijas tarp sveikatos sektoriaus darbuotojų.
„Aukštojo mokslo sistema turi būti lanksti, kad prisitaikytų ir atlieptų darbo rinkoje reikalingus gebėjimus. Didžiuojamės medikų rengimu Lietuvoje, tačiau tai nereiškia, kad nėra vietos jai tobulinti.
Gydytojui reikalingos ne tik specialybės žinios ir patirtis, gydytojui labai svarbūs gebėjimai bendrauti su pacientais, dirbti komandoje ir būti psichologiškai tvirtu.
Jaučiant vadinamų minkštųjų gebėjimų trūkumą, bendradarbiaujant su universitetais ir SAM, ir buvo atnaujinti aprašai“, – sako J. Šiugždinienė.
Numatoma, kad studijų metu bus ugdomi ne tik profesiniai įgūdžiai, bet ir socialinės bei emocinės kompetencijos, tokios kaip lyderystė, savimonė, savitvarda, pozityvus bendravimas su personalu, pacientais, jų artimaisiais.
Studentai bus mokomi ir pirmosios psichologinės pagalbos teikimo, valdyti stresą bei konfliktus. Visuomenės sveikatos specialistams minėtos temos itin svarbios – tiek vykdant gyventojų sveikatos stiprinimo veiklas, tiek dirbant mokyklų bendruomenėse su mokytojais, mokiniais ar jų tėvais.
Tikimasi, kad supažindinus su psichikos ir elgesio sunkumais bei išmokus juo atpažinti, padaugės pagalbos paieškų ir sumažės perdegimo atvejų, kurie nereti medikų bendruomenėje.
Studijų metu dėmesys bus skiriamas ir profesinei etikai bei veiklos skaidrumui, bus mokomi atpažinti bei tinkamai reaguoti į korupcinius reiškinius. Šiandien suvokiminė korupcija sveikatos sektoriuje yra viena didžiausių iš visų sričių.
Kartu su medicinos studijų krypties aprašu keičiasi medicinos studijų krypties samprata ir aprėptis. Ji apims ne tik mediciną, bet ir medicinos genetiką bei medicinos biologiją.
„Atsiradus universitetuose medicinos genetikos, medicinos biologijos studijoms, LSMU ir VU prašė įsteigti naują kryptį – biomediciną. Pavyko pasiekti, kad medicinos krypties samprata gali apimti ne tik medicinos gydytojų, bet ir medicinos genetikų bei medicinos biologų rengimą.
Žinoma, aprašai skirti studijoms, o tikrieji gebėjimai formuojasi praktikoje, todėl svarbu jų ugdymą tęsti rezidentūroje (gydytojų atveju) ir pradėjus dirbti“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą