Ilgos eilės pas dermatologus – ne tik Lietuvoje
Delfi skaitytojai praneša, kad vizito pas dermatologą tenka laukti metus ir ilgiau. Gydytojai pažymi, kad situacija priklauso nuo miesto ir konkrečios poliklinikos.
Eilės susidaro dėl didelės paklausos dermatologų paslaugoms, gydytojų trūkumo ir netolygiai pasiskirsčiusios apkrovos – pacientai dažnai kreipiasi tiesiai į trečio lygio įstaigas, nors pirmiausia turėtų lankytis pas šeimos gydytoją.
Vienas Delfi skaitytojos pavyzdys: ji laukia vizito į Santariškių kliniką nuo 2024 m. birželio 10 d.
„Paskutinį kartą žiūrėdama buvau 864-oji eilėje pas bet kurį dermatologą Santariškėse. 2025 m. vasarį buvau 1793-oji, o birželį 2024 m. registratorė klausė, ar tikrai tiek lauksiu – tada buvau 2330-oji“, – pasakojo moteris.
Ji taip pat užsiregistravo Antakalnio poliklinikoje, kur jau aplankė gydytoją, tačiau norint pašalinti apgamą rekomenduota registruotis į Santariškių kliniką.
„Gydytoja pasakė, kad apgamai nekelia pavojaus, todėl nusprendžiau ne kreiptis į privačią kliniką ir laukti eilėje. Kituose gydymo įstaigose priėmė greičiau, tai nuramino – žinau, kad apgamai nekenksmingi“, – teigė ji.
Eilės priklauso nuo daugelio veiksnių
Santariškių klinikos Dermatovenerologijos centro vadovas Tadas Raudonis paaiškino, kad pacientai stovi skirtingose eilėse – su ir be siuntimo.
Tadas Raudonis
„Tie, kurie patys kreipiasi į ligoninę, laukia iki dviejų metų. Pacientai su siuntimu vizitą gauna greičiau – maždaug per 6 mėnesius. Jei įtariamas odos vėžys, veikia „žaliasis koridorius“ – vizitas per 1–3 savaites“, – sakė Raudonis.
Nuo praėjusių metų įsigaliojo tvarka: norint patekti pas dermatologus Santariškių klinikoje, reikia siuntimo.
Pacientai turėtų pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, o tik jei problema nebus išspręsta, siuntimas nukreipiamas pas dermatologą.
„Dermatologai dirba visuose Vilniaus ir kitų miestų poliklinikose. Eilės dažnai būna kelių mėnesių, bet trečias lygis, kaip Santariškės, turi būti paskutinė instancija“, – pabrėžė gydytojas.
Dermatologų trūkumas
Raudonis pažymi, kad dermatologų Lietuvoje labai trūksta.
„Pusė Lietuvos gyventojų galėtų kreiptis dėl įvairių odos problemų, todėl paklausa didelė. Dauguma Santariškių dermatologų dirba ne visą darbo dieną, nes valstybės sektorius negali konkuruoti su privačiu atlyginimų atžvilgiu“, – aiškino jis.
Nuo 2025 m. rugsėjo Dermatovenerologijos centre buvo sukomplektuotas visas personalas, tad situacija po truputį gerėja.
Sprendimai: telemedicina dermatologijoje
Nuo 2026 m. pavasario Lietuvoje planuojama įdiegti teledermatologijos paslaugas.
„Šeimos gydytojai bus apmokyti atlikti pirminį patikrinimą ir įvertinti odos darinius. Pacientai galės nuotoliniu būdu konsultuotis dėl įtartinų darinių, o gydytojas nuspręs, ar reikia dermatologo konsultacijos“, – sakė Raudonis.
Tai padės greičiau identifikuoti odos vėžį ir padidins paslaugų prieinamumą.
Situacija miestuose ir poliklinikose
Asociacijos „Jaunieji dermatovenerologai“ prezidentė Agnė Panavienė pabrėžė, kad eilės priklauso nuo miesto ir įstaigos.
„Kaune eilės dažniausiai 2–3 mėnesių, bet esant onkologijai veikia „žaliasis koridorius“. Tai taikoma ir retoms ligoms – pacientai nelaukia ilgai. Per e.sveikata galima patikrinti laisvas vietas“, – aiškino ji.
Regionuose problema didesnė, nes dermatologai ne visą darbo dieną dirba valstybiniame sektoriuje ir dažnai konsultuoja keliose vietose. Dalis gydytojų dirba tiek privačiai, tiek valstybėje.
Eilės dermatologams – pasaulinė problema
Raudonis atkreipė dėmesį, kad eilės – ne tik Lietuvos problema.
„JK planinei dermatologo konsultacijai tenka laukti 4 metus, onkologijos atvejais – 6 savaites. Belgijoje planinės konsultacijos laikas – apie 2 metus. Ispanijoje eilės ilgos tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje“, – sakė gydytojas.
Tai rodo, kad dermatologijos paslaugų prieinamumas – tarptautinė problema, nepaisant sveikatos sistemos decentralizavimo.
Parengta pagal DELFI.lt publikaciją
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą