Mokslininkai atrado galimą naują būdą sukurti galingesnius mRNR vaistus

„Johns Hopkins Medicine“ mokslininkai teigia nustatę potencialų būdą, kaip priversti mRNR terapiją ląstelėse gaminti daugiau baltymų. 

Šis atradimas ateityje gali turėti įtakos vakcinoms bei vėžio, infekcinių ligų ir autoimuninių sutrikimų gydymui.

Cheminis pokytis išsprendė molekulinę „spūstį“ ląstelėse

Tyrimas, publikuotas žurnale „Nature“, sutelkia dėmesį į natūraliai pasitaikančią RNR modifikaciją, vadinamą N4-acetilcitidinu arba ac4C. 

Šiandien pirmaujanti mRNR platforma remiasi kita modifikacija – N1-metilpseudouridinu arba m1Ψ. Tai yra technologija, naudota COVID-19 mRNR vakcinose ir dabar tiriama kitiems medicininiams pritaikymams.

Mokslininkų komanda išbandė abu metodus kultivuotose žmogaus ląstelėse ir pelių kepenų ląstelėse.

Ateityje tai gali padėti sukurti efektyvesnius vaistus, kuriems reikės mažesnių dozių.

Mažesnės dozės ir efektyvesnis gydymas

Jei šis atradimas pasitvirtins tolesniuose tyrimuose, jis gali turėti reikšmingų pasekmių mRNR pramonei.

Vienas iš mRNR technologijos privalumų yra jos gebėjimas nurodyti ląstelėms laikinai pagaminti konkretų baltymą. Tačiau pagaminto baltymo kiekis gali būti lemiamas veiksnys, ar terapija veiks efektyviai.

Jei tyrėjams pavyks pasiekti, kad ląstelės pagamintų daugiau baltymų iš to paties mRNR kiekio, būsimos terapijos potencialiai galėtų pasiekti norimą efektą su mažesnėmis dozėmis. 

Tai galėtų būti svarbu visai augančiai mRNR vaistų kūrimo grandinei, įskaitant vakcinas nuo infekcinių ligų ir eksperimentines terapijas, skirtas stimuliuoti imuninę sistemą kovoje su vėžiu arba keisti imuninį atsaką esant autoimuninėms ligoms.

Šiuo metu ac4C išlieka eksperimentine modifikacija.

Šaltinis: Euronews