Mokslininkai įspėjo, kokie pavojai ateityje gali ištikti pelėsinį sūrį ir paaiškino, kodėl atliekami eksperimentai?

Laikui bėgant, sūrininkai suprato, kad atsiradusios melsvos bei žalsvos pelėsio dėmės – tai fermentų išskyrimo požymis.

Tokiu pelijimo būdu susiskaidydavo baltymai bei riebalai, taigi, sūris įgaudavo aštresnį ir kompleksiškesnį skonį.

Šiandien kulinarija neatsiejama nuo pelėsinių sūrių.

Pelėsiniai sūriai – unikalūs maisto produktai. Pelėsiai ne tik lemia ypatingą sūrio išvaizdą, skonį, bet ir maistinių medžiagų kiekį.

Pelėsinis sūris, palyginti su kitais sūriais, paprastai turi daugiau riebalų ir kalorijų, tačiau taip pat pasižymi organizmui svarbiais vitaminais ir mineralais.

Jame yra tokių svarbių maistinių medžiagų kaip kalcis, kuris labai reikalingas kaulų sveikatai, ir fosforas, kuris palaiko įvairias organizmo funkcijas, įskaitant energijos gamybą.

Be to, pelėsinis sūris gali būti vitamino K, gyvybiškai svarbaus kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai, šaltinis, taip pat ir vitamino A, kuris palaiko regėjimą, imunitetą ir odos sveikatą.

Kokie pavojai iškilo pelėsiniams sūrians

Gaminant brie ir camembert sūrį naudojama Penicillium camemberti atmaina, kuri sukuria baltą plutelę ir sieros skonį, - skelbia "Argumenty i Fakty".

Sausio mėnesį Prancūzijos mokslininkai pranešė, kad nyksta nemažai pelėsinių grybų padermių.

Pelėsių padermių keitimas gali turėti nenuspėjamą poveikį ir padaryti sūrius neskanius.

Todęl Tuftso universitete atliekami eksperimentai, kuriais siekiama prijaukinti kai kurias laukinių pelėsių padermes, kad jas būtų galima toliau naudoti gaminant kamamberą ir brie.