Kodėl žiovulys yra užkrečiamas ir kiti atsakymai į keistus, bet dažnus klausimus

Mokslininkai paaiškino, kodėl žiovulys yra "užkrečiamas"

Žiovulys apibūdinamas kaip nevalingas refleksas, kurio metu vyksta burnos atvėrimas ir gilus, ilgas oro įkvėpimas. Šis refleksas dažniausiai pasireiškia, kai jaučiamės mieguisti, yra dirginamas klajoklis nervas ar smegenų sutrikimo (pavyzdžiui, insulto) metu.

Žiovulys taip pat padeda suvienodinti slėgius abiejose ausyse, todėl tikima, kad žiovulys yra taip pat ir organizmo vidinės terpės palaikymo sudėtinė dalis.

Kodėl žiovulys "užkrečiamas"?

Mokslininkai ilgai nagrinėjo, kokia gali būti to priežastis, tačiau vis dar nėra patvirtintos vienos teorijos, kuri paaiškintų šį reiškinį.

Tačiau yra keli pamąstymai, kodėl taip galėtų būti:

Žiovulys yra gyvūnų bendravimo sudedamoji dalis.

Keli mokslininkai mano, jog žiovulys yra lygiai tokia pati bendravimo dalis kaip ir galvos purtymas bei linksėjimas.

Manoma, jog žiovulys, padidindamas deguonies kiekį smegenyse, padeda gyvūnams susikaupti ir efektyviau bendrauti.

Taip pat pastebėta, jog žiovulio "užkrečiamumas" dar didesnis tarp artimųjų (lyginant su svetimais žmonėmis bei gyvūnais).

Dėl šios priežasties mokslininkai mano, jog žiovulys gyvūnams bei žmonėms svarbus priimant kolektyvinius sprendimus. Žiovulys aktyvuoja prefrontalinę smegenų žievę, kuri yra atsakinga už sprendimų priėmimą.

Žiovulys - įprotis, įgytas evoliucijos metu.

Iškritus iš lizdo kiaušiniui ant žemės perintys paukščiai atlieka tam tikrą pasikartojančią choreografiją, kurios pagalba stengiasi kiaušinį susigrąžinti. Ir tokią choreografiją atlieka visi paukščiai.

Žiovulys yra panašus įprotis į šią choreografiją.

Ar kada bandėte sustabdyti žiovulį pačiame jo viduryje?

Turbūt tai buvo neįmanoma. To priežastis yra tai, jog šių veiksmų neįmanoma sustabdyti ir jie turi polinkį būti pakartoti kitų šalia esančių žmonių.

"Užkrečiamas" žiovulys - veidrodinių neuronų veiklos pasekmė.

Socialinėse situacijose dažnai pastebimas nekontroliuojamas pamėgdžiojimas.

Pavyzdžiui, jei vienas žmogus sukryžiuoja rankas, greičiausiai tai padarys ir kitas žmogus.

To kaltininkai - veidrodiniai neuronai, kurie pritaiko tai, ką matome ir jaučiame prie mūsų judesių. Jei kitas žmogus mato, kaip kasotės sau veidą, jis žino, koks tai yra jausmas, todėl dažnu atveju norės tai pakartoti.

Mūsų smegenys šiuos veiksmus "mato" kaip naudingus, todėl stengiasi pamėgdžioti.

Dažnu atveju žiovulys - negrėsmingas dalykas.

Tačiau, jei pastebėjote, jog žiovaujate dažniau nei įprasta, pakalbėkite su savo gydytoju.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder