Mokslininkai paneigė pagrindinį mitą apie glitimą: dauguma žmonių reaguoja ne į jį

Nepaisant plačiai paplitusios nuomonės, pilvo skausmas ir pūtimasis ne visada rodo jautrumą glitimui. Nauja analizė, atlikta mokslininkų grupės, remiantis dešimtimis mokslinių darbų, įrodo: dauguma žmonių, kurie dėl savo simptomų kaltina glitimą, reaguoja visai ne į jį.

Glitimas – baltymas, esantis kviečiuose, rugiuose ir miežiuose – tapo maisto „priešu numeris vienas“ daugeliui, įkvėptiems tinklaraštininkų, sportininkų ir net kai kurių dietologų. Apklausų duomenimis, daugiau kaip 8 procentai britų vengia glitimo, manydami, kad tai naudinga sveikatai.

Tačiau daugiau kaip 58 mokslinių darbų apžvalga, paskelbta žurnale „The Lancet“, parodė, kad glitimas toli gražu ne visada yra skausmo, viduriavimo ir pilvo pūtimosi priežastis.

Kas yra celiakija ir kodėl ji painiojama su jautrumu glitimui?

Apie 1 procentas Jungtinės Karalystės gyventojų serga celiakija – autoimunine liga, kai organizmas reaguoja į glitimą uždegimu žarnyne. Tai gali sukelti rimtų pasekmių: maistinių medžiagų trūkumą, išsekimą, nervų pažeidimus. Vienintelis gydymo būdas – visiškas glitimo atsisakymas.

Tačiau daug daugiau žmonių skundžiasi skausmu, pūtimu ir spazmais po valgio, kuriame yra glitimo, nors celiakijos ar alergijos kviečiams testai yra neigiami. Tokia būklė vadinama necukriniu glitimo jautrumu, tačiau iki šiol nebuvo aišku, kas tiksliai sukelia reakciją – glitimas ar kažkas kita.

Kas yra tikrasis skausmo kaltininkas?

Pagal naują analizę, daugumą tokių reakcijų sukelia ne glitimo baltymai, o FODMAP angliavandeniai (fermentuojami oligo-, di-, monosacharidai ir polioliai). Šie junginiai neskaidomi plonojoje žarnoje ir pasiekia storąją žarną, kur juos fermentuoja bakterijos, išskirdamos dujas ir sukeldamos pūtimą.

Vienas iš pagrindinių tyrimų parodė, kad kai žmonės, įtariant glitimo jautrumą, laikydavosi dietos su mažu FODMAP kiekiu (vengdami svogūnų, česnakų, obuolių, nektarinų ir kai kurių grūdų), jų simptomai išnykdavo – net ir pakartotinai įvedus glitimo.

Kitas tyrimas nustatė, kad fruktanai – FODMAP tipas, esantis kviečiuose, svogūnuose ir česnakuose – sukelia daug didesnį skausmą ir pūtimą nei pats glitimas.

Psichologinis veiksnys

Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą – ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Simptomų atsiradimo laukimas pats savaime gali sustiprinti skausmą.

„Virškinimo trakto veikla gali paveikti smegenų darbą, o nerimas gali padidinti jautrumą įprastiems virškinimo procesams, kurie suvokiami kaip skausmas ar diskomfortas“, – pažymėjo tyrimo autoriai.

Akluose eksperimentuose, kai dalyviai nežinojo, ar vartoja glitimą, simptomų skirtumai buvo minimalūs. Kai kurie net jautėsi blogiau po placebo be glitimo, o tai rodo psichologinio suvokimo įtaką.

Per didelis glitimo vengimas gali pakenkti

Specialistai pažymi, kad visiškas glitimo atsisakymas reikalingas tik celiakija sergantiems žmonėms. Kitiems tai gali net pakenkti. Produktai be glitimo dažnai turi daugiau riebalų, cukraus ir druskos, bet mažiau skaidulų ir baltymų, o tai neigiamai veikia žarnyno mikroflorą.

Psichologai taip pat perspėja: įkyrus tam tikrų produktų vengimas gali sustiprinti dirgliosios žarnos sindromo (IBS) simptomus ir prisidėti prie nerimo dėl mitybos vystymosi.

Ką reikia daryti?

Lidso universiteto (Leeds) mokslininkai analizavo 67 kontroliuojamus klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 7000 žmonių, ir išsiaiškino, kad kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda veiksmingiau nei įprasti gydymo metodai, mažinant skausmo simptomus ir baimę valgyti.

„Laikas pereiti nuo redukcionistinio požiūrio „glitimas – tai blogis“ prie individualizuotos terapijos, kuri padės žmonėms saugiai grąžinti glitimą į racioną“, – apibendrino mokslininkai.

Populiari „glitimo fobija“ gali būti gerokai perdėta. Daugumai žmonių nemalonūs pojūčiai po valgio susiję ne su glitimu, o su kitomis produktų sudedamosiomis dalimis ar psichologiniais veiksniais.

Naujas tyrimas siūlo glitimo jautrumą traktuoti kaip daugiafaktorinį sutrikimą, kuriame pagrindinį vaidmenį vaidina maistiniai angliavandeniai, žarnyno mikroflora ir ryšys tarp smegenų ir virškinimo sistemos.