Naujas žvilgsnis į rizikas, susijusias su jauname amžiuje prasidėjusia demencija
Demencija dažniausiai išsivysto 65 metų ir vyresniems žmonėms. Vadinamoji jaunatviška demencija, pasireiškianti jaunesniems nei 65 metų amžiaus asmenims, yra nedažna. 2023 m. gruodžio mėn. JAMA Neurology paskelbtame naujame tyrime nustatyta 15 veiksnių, susijusių su didesne jaunatviškos demencijos rizika.
Pažiūrėkime, ką jie rado ir – svarbiausia – ką galite padaryti, kad sumažintumėte savo riziką.
Ar ankstyva demencija ir jaunatviška demencija yra tas pats?
Ne. Ekspertai mano, kad ankstyvoji demencija yra pirmoji demencijos stadija. Lengvas pažinimo sutrikimas ir lengva demencija yra ankstyvos demencijos formos. Taigi 50, 65 ar 88 metų žmogus gali susirgti ankstyva demencija.
Jauna demencija reiškia amžių, kai diagnozuojama demencija. Asmuo serga jauna demencija, jei simptomai ir diagnozė pasireiškia iki 65 metų amžiaus.
Ką parodė ankstesni tyrimai?
Ankstesnis tyrimas, kuriame dalyvavo vyrai Švedijoje, nustatė kai kuriuos jaunos demencijos rizikos veiksnius, įskaitant aukštą kraujospūdį, insultą, depresiją, alkoholio vartojimo sutrikimą, vitamino D trūkumą, narkotikų vartojimo sutrikimą ir bendrą pažinimo funkciją.
Ką reikia žinoti apie naują tyrimą
Naujajame tyrime Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės mokslininkų grupė nagrinėjo JK Biobanko duomenis. Biobankas seka apie pusę milijono asmenų Jungtinėje Karalystėje, kurie buvo 37–73 metų amžiaus, kai pirmą kartą prisijungė prie projekto 2006–2010 m. Dauguma dalyvių buvo nurodyti kaip baltieji (89 %), o likę 11 % buvo apibūdinti tik kaip „ kita rasė“. Šiek tiek daugiau nei pusė dalyvių (54 proc.) buvo moterys.
Tyrėjai neįtraukė visų 65 metų ar vyresnių ir žmonių, kurie tyrimo pradžioje jau sirgo demencija, todėl analizei liko 356 052 dalyviai. Per maždaug dešimtmetį 485 dalyviai susirgo jauna demencija. Norėdami nustatyti galimus rizikos veiksnius, mokslininkai palygino dalyvius, kurie sirgo ir nesusirgo jauna demencija.
Ką mokslininkai sužinojo apie jaunatviškos demencijos riziką?
Apžvelgiant rezultatus, manau, naudinga rizikos veiksnius sugrupuoti į kelias kategorijas, o tada išnagrinėti kiekvieną iš jų. Ši rizika gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti smegenis.
Aštuoni veiksniai, kuriuos žinome arba labai įtariame, sukelia demenciją:
Genai: Du apolipoproteino E (APOE) ε4 aleliai yra pagrindinis genetinis Alzheimerio ligos rizikos veiksnys. Manoma, kad riziką sukelia APOE ε4 baltymas, kuris neefektyviai pašalina amiloidą iš smegenų. Tai leidžia amiloidui kauptis ir sukelti apnašas, kurios pradeda kaskadą į ląstelių mirtį ir Alzheimerio ligą.
Alkoholio vartojimo sutrikimo (AUD) diagnozė buvo susijusi su kelių smegenų dalių, įskaitant priekinės skiltelės, pažeidimu, dėl kurio kyla problemų dėl vykdomosios funkcijos ir darbinės atminties. Kartu su prasta mityba AUD taip pat kenkia mažiems regionams, sujungtiems su hipokampu, kurie yra labai svarbūs formuojant naujus prisiminimus.
Socialinė izoliacija yra pagrindinis demencijos rizikos veiksnys. Nors tikslus mechanizmas nežinomas, taip gali būti dėl to, kad mūsų smegenys daugiausia išsivystė socialinei sąveikai.
Asmenys, turintys mažiau socialinių kontaktų, turi mažiau socialinių santykių ir tiesiog nenaudoja savo smegenų pakankamai, kad išlaikytų savo sveikatą.
Nepakankamas vitamino D kiekis gali sukelti daugiau virusinių infekcijų. Daugybė tyrimų rodo, kad tam tikros virusinės infekcijos padidina demencijos riziką.
Blogai girdėjimas padidina demencijos riziką. Tikėtina, kad taip yra dėl sumažėjusios smegenų stimuliacijos ir sumažėjusios socialinės sąveikos. Klausos aparatų naudojimas sumažina šią riziką.
Anksčiau buvęs insultas yra rizikos veiksnys, nes insultas tiesiogiai pažeidžia smegenis, o tai gali sukelti kraujagyslinę demenciją.
Širdies liga yra pagrindinis insulto rizikos veiksnys, kuris vėliau gali sukelti kraujagyslinę demenciją.
Jei esate vyras, diabetas gali sukelti demenciją įvairiais būdais. Kodėl tik jei esi vyras? Tyrėjai teigia, kad taip yra todėl, kad vidutinio amžiaus vyrai dažniau serga su diabetu susijusiomis ligomis nei vidutinio amžiaus moterys, o tai vėlgi gali sukelti kraujagyslinę demenciją.
Du veiksniai, mažinantys pažinimo rezervą
Kognityvinį rezervą galima apibūdinti kaip mūsų gebėjimą mąstyti, improvizuoti ir spręsti problemas, net kai mūsų smegenys keičiasi su amžiumi. Dėl šių dviejų rizikos veiksnių yra didesnė tikimybė, kad demencijos simptomai pasireikš jaunesniame amžiuje.
Mažiau formalus išsilavinimas gali turėti įtakos jūsų susipažinimui su pieštuko ir popieriaus kognityvinių testų elementais, kurie naudojami demencijai diagnozuoti.
Žemesnis socialinis ir ekonominis statusas gali būti susijęs su žemesnės kokybės išsilavinimu.
Ar kiekvienas tyrime nustatytas veiksnys yra akivaizdi rizika?
Ne, ir štai kodėl gi ne: Kartais tyrimai atskleidžia akivaizdžius rizikos veiksnius, kurie gali atsirasti dėl atvirkštinio priežastinio ryšio. Pavyzdžiui, gali būti, kad gresiančios demencijos simptomai yra rizikos veiksniai, nes jie tampa pastebimi prieš diagnozuojant akivaizdžią demenciją.
Mažesnis rankenos stiprumas yra silpnumo požymis, kuris dažnai siejamas su demencija.
Alkoholio nevartojimas yra rizikos veiksnys, nes žmonės gali nustoti gerti, kai praranda atmintį (taip pat žinomas kaip „sveiko geriančiojo efektas“ sergant demencija).
Depresija yra rizikos veiksnys, nes daugelis žmonių liūdi, kai nerimauja dėl demencijos.
Galiausiai, yra rizikos veiksnių, kurie gali būti prisidedanti prie gresiančios demencijos arba jos pasekmė.
Didelis C reaktyvaus baltymo kiekis - uždegimo požymis.
Ortostatinė hipotenzija – tai nenormalus kraujospūdžio sumažėjimas, kai žmogus atsistoja atsigulęs ar atsisėdęs. Nors ši būklė gali sukelti smegenų pažeidimą ir demenciją, ji taip pat gali būti kai kurių tipų demencijos, pvz., Parkinsono ligos demencijos ir demencijos su Lewy kūnais, pasekmė.
Ką daryti, kad išvengtumėte jaunatviškos demencijos?
Atlikę šiuos penkis veiksmus, galite sumažinti riziką susirgti demencija iki 65 metų:
- Nevartokite alkoholio per daug.
- Ieškokite galimybių reguliariai bendrauti su kitais.
- Įsitikinkite, kad gaunate pakankamai vitamino D. Galite pasigaminti vitamino D patys, jei jūsų oda (be apsaugos nuo saulės) yra veikiama saulės spindulių. Tačiau šiauriniame klimate jums gali tekti vartoti papildų, ypač žiemą. Kadangi vitaminas D gali sąveikauti su kitais vaistais, pasitarkite su gydytoju apie šią galimybę.
- Įsitikinkite, kad gerai girdite, o jei ne, naudokite klausos aparatus.
- Reguliariai mankštinkitės, valgykite sveiką mitybą, išlaikykite sveiką kūno svorį ir dirbkite su gydytoju, kad sumažintumėte insulto, širdies ligų ir diabeto riziką.
Šaltinis: www.health.harvard.edu
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą